X.25

Tai paketų komutavimo tinklai, kurie leidžia naudoti žemo lygio kanalus

== Duomenų skaidymas į paketus ir jų persiuntimas analogiškas LAN’ams. Tokiomis technologijomis paremti didieji tinklai: X.25, ISDN, Frame Relay, servisai T1 ir T3, komutuojamos 56 Kbit/s linijos, asinchroninio perdavimo režimas (ATM ir ADSL), paskirstyto duomenų perdavimo optiniu kabeliu (FDDI), sinchroninio optinio ryšio tinklas (SONET), komutuojamo didelio pralaidumo serviso (SMDS). Kai kuriuos iš jų verta paaiškinti plačiau.

X.25 Ši sena paketinio komutavimo paslaugų technologija iki šiol aktyviai naudojama srityse, kur reikalingas duomenų perdavimo patikimumas ir saugumas 64 Kbit/s – 2 Mbit/s sparta PSTN ir PDN (Public Data Networks) linijomis. Kompiuterių tinklų raidos pradžioje, duomenų perdavimas rėmėsi analoginėmis linijomis. Dažnai prasta jų kokybė, dideli užlaikymai, patikimų kompresijos ir klaidų korekcijos protokolų nebuvimas lėmė mažą – iki 4,8 Kbit/s spartą. Didėjant informacijos srautams ir tinklo patikimumo bei saugumo reikalavimams, CCITT 1976 metais išleido X.25 specifikacijų pirmąjį 64 Kbit/s variantą, 1992 metais paspartintą iki 2 Mbit/s. Šiuo metu reali sparta siekia 512 Kbit/s. Modelis X.25 apibrėžia tris protokolų sluoksnius - fizinį, transporto ir tinklo. Fizinis sluoksnis aprašo signalų lygius ir procedūras fizinės sąsajos atžvilgiu. Pavyzdžiui, tai RS-232, V.24 ar V.35 sąsajos, skirtos modemui prijungti prie kompiuterio ir perdavimo linijos. Gali būti naudojamas atskiras paketų surinkimo įtaisas, vadinamas PAD (Packet Assembler – Disassembler). Transporto ar duomenų perdavimo sluoksnį nusako LAP/LAPB (Link Access Protocol / Link Access Protocol, Balanced) protokolas, atsakingas už klaidų korekciją, duomenų srauto valdymą. Be to, LAP/LAPB protokolas nustato parametrus, kuriuos keičiant galima optimizuoti darbą. Tinklo sluoksnis apibrėžia visus X.25 privalumus ir kai kuriuos trūkumus. Pirmiausia, trečiojo lygio protokolas suskaldo jūsų siunčiamą informaciją į paketus. Be pačių duomenų, paketas turi tam tikrus tarnybinius laukus: adreso, paketo tipo, kontrolinės sekos ir kt. X.25 adresai yra unikalūs, kaip ir IP adresai - jie leidžia vienareikšmiai identifikuoti vartotoją. Tačiau X.25 adreso struktūra skiriasi nuo “Interneto” adresavimo, jie panašūs į paprastus telefono numerius. Informacijai X.25 tinklu perduoti naudojamas paketų komutavimo (packet switching) metodas. Duomenys perduodami per virtualias, arba logines jungtis (VC, virtual circuit), kurios gali būti nuolatinės (PVC, permanent VC) arba komutuojamos (SVC, switched VC). Tačiau analogija su skirtinėmis ir komutuojamomis analoginės telefonijos linijomis tik išorinė. PVC - tai ne laidų pora, o tiesiog nuolatinis virtualus sujungimas. Beje, vienas iš pagrindinių X.25 privalumų yra tas, kad naudodami vieną fizinį kanalą, pvz., skirtinę liniją, galite turėti daug virtualių sujungimų, priklausomai nuo konkrečios naudojamos įrangos ir jos konfigūracijos. Standartas numato iki 4096 VC. Toks fizinio kanalo padalijimas vadinamas multipleksavimu. Modelio ypatumaiIš pradžių siuntėjas ir gavėjas nustato virtualų sujungimą. Jie apsikeičia tarnybiniais paketais - “kvietimo užklausa” (call request) ir “kvietimas priimtas” (call accept). Po to gavėjas pradeda siųsti duomenis. Kiekvienas tarpinis mazgas duomenų perdavimo kelyje gavęs paketą tikrina, ar jis gautas be klaidų (“peržiūri” kontrolinę sumą), perskaito gavėjo adresą ir nustato maršrutą, kuriuo reikia perduoti paketą toliau. Gavęs paketą adresatas išsiunčia patvirtinimą, kad duomenys priimti tvarkingai ir galima siųsti toliau. Jeigu gavėjas arba bet kuris tarpinis mazgas priima sugadintą duomenų paketą, jis jį atmeta ir siunčia nurodymą šį paketą pakartoti. Tai didžiausias X.25 technologijos privalumas bei trūkumas. Kadangi tinkle “klajoja” daug tarnybinės informacijos, tinklo našumas nėra didelis. Dėl to įranga derinama taip, kad duomenų gavimo patvirtinimai būtų siunčiami ne dėl kiekvieno paketo, o dėl tam tikro jų kiekio (window size). Be to, atsižvelgus į linijos kokybę galima parinkti paketų dydį (packet size). Tarkime, tikėtina, kad dideli paketai, perduodami prastos kokybės linijomis, gali būti iškraipyti. Tačiau griežta duomenų perdavimo kontrolė užtikrina, kad svarbi perduodama ar gaunama informacija niekur nedings. Dėl to X.25 technologija paplitusi ten, kur vyksta finansinės transakcijos (bankomatų ir kasos aparatų tinklai), jai patikimas svarbios finansinės ar kitokios informacijos perdavimas (beje, šia technologija naudojasi “Interpolas”), bilietų bei viešbučių rezervavimas ir t.t.

Įranga

Tam, kad būtų galima naudotis X.25 technologija, reikia modemo, galinčio veikti skirtinės linijos režimu. Modemas jungiamas į X.25 adapterį. Įmanomi du būdai. 1. Pigesnis, kai X.25 plokštė įstatoma į kompiuterį. Į ją įjungiamas modemas ir, esant reikalui, vietinis tinklas. Tokius prietaisus gamina “Microdyne”, “Newport Systems Solutions”, “Eicon” ir kt. Šiuo atveju jums teks papildomai instaliuoti gamintojo programinę įrangą. 2. Lankstesnis, tačiau brangesnis, kai naudojami tiltai (switch, bridge) ar maršrutizatoriai (router). Dauguma maršrutizatorių palaiko X.25 protokolą. Naudojant išorinius maršrutizatorius “neprisirišama” prie galimybes ribojančios konkrečios programinės įrangos. Kaip ir “Interneto” ryšiui, taip ir X.25 technologijai galima naudoti ne tik skirtinę, bet ir komutuojamą liniją. Šiuo atveju būtų naudojami X.28, X.32 protokolai - tam tikra X.25 modifikacija. Dažniausiai paslaugų teikėjai palaiko tokį prisijungimo būdą, tačiau pasitaiko išimčių. Ką pasirinkti - X.25, X.28 ar X.32? Tai priklauso nuo vartotojo poreikių. Jeigu planuojamo ryšio sesijos dažnos ir trumpos, pavyzdžiui, bankomatų tinkle, tai prasmingiau naudoti X.25 protokolą, sujungiant terminalus skirtinėmis linijomis. Naudojant komutuojamą liniją, gali atsitikti taip, kad 1 - 2 minutes bankomatas skambins ir nustatinės ryšį, o paskui tik 5 - 8 sekundes perdavinės ar gaus duomenis, neracionaliai eikvodamas kliento laiką. Protokolo X.25 tinklai - tai tarnybiniai tinklai, todėl jų paklausa nėra didelė. Duomenų perdavimo X.25 tinklais paslaugas Lietuvoje teikia AB “Lietuvos Telekomas”, UAB “Lietelija” ir UAB “Omnitel”. Paslaugų kaina dažniausiai nustatoma per derybas, kadangi ji labai priklauso nuo konkrečios būsimo X.25 tinklo struktūros, greičio, papildomų paslaugų.

Naudota literatūra

CategoryŽodis