Istorija

Pirmoji socialinės žiniasklaidos sklaida yra datuojama 1844 metais, kai Morzė išsiuntė telegramą iš Vašingtono į Baltimorę. Joje buvo parašyta: Ką sukūrė Dievas? (angl. What Have God Wroughts?). [1].

Socialinių tinklų raida:

1997 Six Degrees;

1999 LiveJournal;

2002 Friendster;

2003 LinkedIn;

2004 Gmail, Facebook;

2005 Youtube;

2006 Myspace, Twitter;

2011 Snapchat;

2013 Vine;

2014 Instagram mokamų reklamų paleidimas UK ir US;

2018 VR, tiesioginės transliacijos, 360 laipsnių video.

Taigi, žmonėms yra sudarytos puikios pasirinkimo sąlygos išsirinkti patinkanti ar patinkančius socialinius tinklus, o atsakingai jais naudotis yra pačio vartotojo įsipareigojimas, kuris yra nurodytas privatumo politikos dokumente (angl. privacy policy).

Saugumas

Socialinę inžineriją galima vadinti kaip mokslą tiriantį vartotojų elgseną. Šio mokslo klodais gali naudotis ne tik tyrėjai, tačiau ir nusikaltėliai. Pastariesiems nebūtina išeiti iš namų norėdami sužinoti ar „auka“ yra savo namuose. Tam užtenka būti jo numanomu suklastotu (angl. Fake) draugu ir stebėti „aukos“ veiklą socialiniuose tinkluose. Nemaža dalis žmonių prieš išeinant iš namų įkelią asmenukę (angl. Selfie), parašo trumpa gairę apie planuojamus nuveikti artimiausius darbus, praneša apie planuojamą susitikimo vietą ir laiką, neretai ir nurodo bent kelis asmenis, ar pažymi, jog dalyvaus tam tikrame renginyje. Egzistuoja nemažai ir kitų duomenų rinkimo būdų.

Verta paminėti ir tai, kad tokius tyrimus užsako ir įmonės, kuriems yra svarbi korporacinė informacija, o silpniausia apsaugos grandis yra darbuotojais. CES parodoje, vykstančioje Š. Amerikoje kiekvienais metais yra renkamas geriausias šios srities specialistas. Atrankoje atliekamos įvairios užduotys, kurių tikslas yra išgauti informaciją iš „aukos“.

Spustelėjimų fermos (angl. Click farms)

Socialiniai tinklai kolkas išlieka pigiausia reklamavimo platforma. Todėl reklamų agentūroms neišnaudoti šios nišos būtų nelogiška. Tai reiškia, atsisakyti pigiausio potencialių pirkėjų srauto. Vienas iš būdų pritraukti klientų yra skelbti kokybišką mokamą reklamą, tačiau rinkos ekonomikos sąlygose visada atsiras įmonių, kuriuos pasiūlys didesnę reklamos ploto kainą (angl. Outbid). Antras būdas, yra naudoti mokamų „botų“ sistemas, dar kitaip vadinamos paspaudimų fermas [2], kurios leidžia nupirkti socialinių tinklų įtaką. Į šias paslaugas dažnai įeina like paspaudimų skaičius, sekėjų skaičius, share skaičius. Daugiausiai paspaudimų fermų yra įsikūrę trečiosiose pasaulio šalyse, tokiose kaip Indija, Indonezija, Filipinai, Irakas, Meksika. Šiuo būdu pasinaudojo nemažai įžymybių kaip Paris Hilton, 50 Cent, Barack Obama ir garsių korporacijų kaip Coca-Cola, Pepsi, Mercedes Benz, Louis Vuitton. Didindami savo sekėjų skaičius įtakų formuotojai, didina pardavimus reklamuojamiems prekėms ar paslaugoms, automatiškai didindami kainą už jų reklamos paslaugas.

1-a vieta savo kategorijoje Apple Podcasts platformoje kainuoja nuo 5 iki 10 $. Kaip tai veikia? Indonezijoje ar kur kitur įskirūsi grupelė žmonių regsitruojasi iTunes platformoje ir prenumeruoja reklamuojamą podcast kanalą.[3]. Užtenka 50 naujų prenumeratų per dieną ir po kelių dienų niekam nežinomas podcast kurėjas atsiranda kategorijos viršuje nurungiant tokius podcast kūrėjus kaip I Heart Radio. Tačiau, po kelių dienų niekam iki tol nežinomas podcast kanalas paleidžia savo pozicijas ir vėlei atsiranda savo vietoje, kategorijos apačioje.

Instagram platformoje nuomonių formuotojai, taip pat, perka suklastotus sekėjus. To priežastis yra padidėjęs organinis sekėjų skaičius, bei žmogus turintis daug sekėjų yra patrauklesnis reklamuotojams. Tai galima pastebėti iš grafiko pateiktame 1 pav.

1 pav. Vidutinė Instagram skelbimo (angl. post) kaina

Twitter socialinio tinklo audito histogramos

Paprastoje programėlėje skirtoje skaičiuoti Twitter sekėjų skaičių, specialiai parašytas „botas“ skaičiuoja ir įrašo į duomenų bazę sekėjų skaičių. Analizuoja tikrus ir pirktus sekėjus. Pavyzdžiui JAV prezidento Twitter platformoje sekėjų skaičius pateiktas 2-ame paveiksle.

2 pav. Donaldo Trumpo Twitter sekėjų analizės vertinimas.png

Beveik pusė sekėjų yra suklastotų. Vertinant 2015 metų gegužės-birželio mėnesių sekėjų kitimo grafiką, sekėjų augimas atrodo natūraliai (žr. 3 pav.), tačiau vertinant 2015 metų kovo-balandžio mėnesių kitimo statistiką yra matomas įtartinas sekėjų kitimas (žr. 4 pav.).

3 pav. Donaldo Trumpo Twitter sekėjų 2015 m. gegužės-birželio mėnesių kitimo grafikas.png

4 pav. Donaldo Trumpo Twitter sekėjų 2015 m. kovo-balandžio mėnesio kitimo grafikas.png

Analizuodami pateiktus duomenys 3-iame ir 4-ame paveiksluose galima daryti prielaidą apie staigų sekėjų skaičiaus šuolį. Šį reiškinį galima identifikuoti kaip anomaliją, kurią stebi ir pačios socialinių tinklų platformos. Su kiekviena nauja anomalija tokių reiškinių turėtų mažėti, tačiau realiame gyvenime viskas ya atvirkščiai.

Išvados

Jeigu yra reikalingas saugumas, atidus socialinių tinklų naudojimas ženkliai padidins Jūsų saugumo lygį, tačiau teks atsisakyti pavyzdžiui nemokamų konkursų gauti bilietus į renginius, ar nemokamai gauti sporto invertoriaus. Taip pat, didelių duomenų analitikai analizuoja atvirus duomenys įskaitant ir socialinių tinklų duomenys, kurie dažniausiai naudojami sudaryti žmogaus socialinį profilį. Vėliau šie duomenys dažnai naudojami sudaryti tikslinę pirkėjų auditoriją reklamoms internete, atlikti lemiamą sprendimo dėl kredito priėmimo ar atlikti svarbų vaidmenį dėl darbo pozicijos paaukštinimo.

Literatūros sąrašas

1. Socialinių tinklų raidos istorija https://www.socialmediatoday.com/news/the-history-of-social-media-infographic-1/522285/ [Interaktyvus]. [žiurėta 2019 m. kovo 8 d.]

2. Paspaudimų fermos https://www.socialmediatoday.com/news/the-history-of-social-media-infographic-1/522285/ [Interaktyvus]. [žiurėta 2019 m. kovo 8 d.]

3. Apple iTunes podcast botai https://venturebeat.com/2019/02/06/spotify-acquires-podcasting-startups-gimlet-media-and-anchor/ [Interaktyvus]. [žiurėta 2019 m. kovo 8 d.]

4. Socialinių tinklų verslas. Auditorijos pirkimas. https://www.socialmediatoday.com/social-business/should-you-buy-followers-and-likes-social-media [Interaktyvus]. [žiurėta 2019 m. kovo 9 d.]

5. Instagram sekėjų ferma https://motherboard.vice.com/en_us/article/4x3zy9/inside-an-instagram-bot-farm [Interaktyvus]. [žiurėta 2019 m. kovo 9 d.]

6. Twitter platformos vartotojų audito programa https://www.twitteraudit.com/ [Interaktyvus]. [žiurėta 2019 m. kovo 9 d.]