Žodis angliškai
Data fragmentation
Žodis Lietuviškai
Duomenų fragmentacija
Paaiškinimai
Teorija:
Duomenų fragmentacija naudojama kai surinkta informacija atmintyje yra suskaidyta į daug dalių, kurios nėra viena šalia kitos. Tai tipinis rezultatas kai bandoma įrašyti daug vietos užimantį failą į atmintį, kuri jau patyrė išorinę fragmentaciją. Pavyzdžiui, failus, kurie yra failų sistemoje paprastai valdo įrenginiai vadinami blokais arba branduoliais. Kai failų sistema yra sukurta, tuomet yra laisvos vietos laikyti failų blokus kartu vieną šalia. Tai leidžia greitai nuskaityti ir įrašyti failą iš eilės. Tačiau, kai failai yra papildomi ir pašalinami, keičia savo dydį, todėl laisva erdvė tampa išoriškai fragmentiška, paliekant tik mažas skylutes į kurias dedami nauji duomenys. Kai nauja byla, raštu, arba kai esama byla būtų pratęstas, operacinė sistema kelia naujus duomenis naujose nėra sujungti duomenų blokus, kad tilptų į turimus skyles. Naujų duomenų blokai nebūtinai išsibarsčiusios įvairiuose aktuose, ir galimybę dėl ieškoti laiko ir sukimosi latentinis iš skaitymo / rašymo galvutės, lėtėja ir patirti papildomų pridėtinių valdyti papildomas vietas. Tai vadinama failų sistemos fragmentacija. Rašant žinomo dydžio naują failą bei esant tuštiems tarpams kietajame diske didesniems už failo, operacinė sistema gali padėti išvengti duomenų susiskaidymo įdedant failą į vieną iš tų tuščių tarpų. Tam, kad pasirinkti į kuriuos tarpus dėti failą, skirta algoritmų įvairovė, kuri apsprendžia duomenų „pakavimo“ problemą. „Geriausiai tinka“ algoritmas parenka mažiausią tuščią tarpą, kuris yra pakankamai didelis įdėti failui. „Blogiausiai tinka“ algoritmas parenka didžiausią tarpą. „Pirmasis tinkamas algoritmas“ parenka pirmą pasitaikiusį tuščią tarpą, kuris tinka idėti failą, nepriklausomai nuo jo dydžio. „Sekantis tinkamas“ algoritmas saugo informaciją, kur ir kaip išsaugotas failas. "Sekantis tinkamas" algoritmas yra greitesnis nei "Pirmas tinkamas algoritmas", kuri savo ruožtu yra greitesnis nei "geriausiai tinka", kuris yra tas pats kaip "blogiausiai tinka" greitis. Tiesiog sutankinant galima pašalinti išorinį susiskaidymą, duomenų fragmentacija gali būti pašalinta perorganizuojant duomenų saugojimą taip, kad susiję skirsniai būtų arti vienas kito. Pavyzdžiui, defragmentavimo įrankio pagrindinis darbas yra pertvarkyti blokus taip, kad kiekvieno failo blokai būtų artimi vienas kitam. Dauguma defragmentacijos programinės paslaugos visada bando sumažinti arba pašalinti laisvos vietos fragmentaciją. Judančių šiukšlių kolektoriai taip pat nuolat perkelia susijusius objektus arti vienas kito (tai vadinama sutankinimu) tam, kad pagerinti talpyklos rezultatus. Yra 2 rūšių sistemos kurioms niekada nenaudojama atminties fragmentacija(jos visada failus laiko vienus šalia kito): • Paprasčiausias failo rašymas, kaip, pavyzdžiui, į kompaktinį diską. Jei nėra laisvos vietos laikyti fialo vieno šalia kito, sistema tuoj pat sutrinka ir nebekelia failo net jei yra daugybė tuščių mažų ertmių. • Tikslaus nurodyto dydžio bloko vieta: failo įrašymas vyksta laisvai pasirenkant į bet kurį bloką. Jei vartotojas parenka per mažą bloką, sistema sutrinka ir failo neįkelia (nes jis didesnis už bloko dydį). Jei vartotojas parenka per didelį bloką failui, tada iššvaistoma labai daug laisvos vietos.