„Konteinerių talpinimas“ (angl. „Containerization“) tapo pagrindinė programinės įrangos kūrimo tendencija kaip alternatyva virtualizacijai(angl. „Virtualization“) . Tai apima programinės įrangos kodo ir visų jo priklausomybių konteineriavimą, kad jis galėtų veikti vienodai ir nuosekliai bet kurioje sistemoje.
Konteinerių(angl. „Container“) naudojimas leidžia programuotojams greičiau kurti ir diegti programas. Taikant tradicinius metodus, kodas yra kuriamas konkrečioje aplinkoje, kuri perkėlus į naują vietą dažnai atsiranda klaidų. Pavyzdžiui, kai programuotojas perkelia kodą iš kompiuterio į virtualią mašiną (angl. „virtual machine“) arba iš „Linux“ į „Windows“ operacinę sistemą. Konteinerių talpinimas pašalina šią problemą, sujungdamas programos kodą su susijusiais konfigūracijos failais, bibliotekomis ir priklausomybėmis, reikalingomis jam paleisti. Šis programinės įrangos paketas arba „konteineris“ yra nepriklausomas nuo pagrindinės operacinės sistemos, todėl gali veikti su bet kokią platformą ar debesimi.
Konteinerių ir procesų izoliavimo koncepcija yra dešimtmečių senumo, tačiau 2013 m. atvirojo kodo „Docker Engine“ pasirodymas - pramoninių konteinerių standartas su paprastais programiniais įrankiais ir universaliu pakavimo metodu - paspartino šios technologijos pritaikymą. Tyrimų firma „Gartner“ prognozuoja, kad daugiau nei 50% įmonių iki 2022 m. naudos konteinerių technologijas. 2017 m. pabaigos IBM atliktos apklausos rezultatai rodo, kad adaptacija vyksta dar greičiau, atskleidžiant, kad 59% naudotojų pagerino programų kokybę ir sumažino defektus rezultate.