Locked History Actions

Information security in computer

Žodis angliškai

Virus

Virusas



Įvadas

Jei jungsitės prie interneto, leisite kitiems asmenims naudoti kompiuterį arba su kitais bendrinsite failus, turėsite atlikti veiksmus kompiuteriui apsaugoti. Kodėl? Todėl, kad yra kompiuterių nusikaltėlių (kartais vadinamų programišiais), kurie atakuoja kitų asmenų kompiuterius. Norėdami pakenkti jūsų kompiuteriui šie asmenys gali atakuoti tiesiogiai - įsilauždami į kompiuterį per internetą ir vogdami asmeninę informaciją - arba netiesiogiai - kurdami kenkėjišką programinę įrangą. Laimei, galite apsisaugoti pasitelkę kelias paprastas atsargumo priemones.

Bendrosios informacijos apsaugos priemonėms priskiriamos duomenų rezervinis kopijavimas ir kreipties į rinkmenas apribojimas. Specializuotos kovos su virusais priemonės – tai techninė ir programinė antivirusinė įranga. Techninė antivirusinė įranga – tai specialios integrinės mikroschemos, kurios perima sistemos valdymą, pradinės kelties metu, patikrina kiekvieną diskelio kelties sektorių ir neleidžia įsibrauti diskeliuose buvusiems virusams. Kobai su virusais naudojamos specialios programos, dažniausiai vadinamos antivirusinėmis programomis.Pagal veikimo būdą ir atliekamas funkcijas jos skirstomos į kelias pagrindines grupes:

  • Programos-detektoriai- jos suteikia galimybę rasti rinkmenas, kurios užkrėstos kokiu nors žinomu virusu. Virusą programos atpažįsta pagal jam vienam būdingą baitų kombinaciją .

  • Programos-daktarai - jos ne tik atpažįsta virusus, bet ir suteikia galimybę nuo jų išgydyti rinkmenas.

  • Programos-filtrai - jos dar vadinamos rezidentinėmis antivirusinėmis programomis, nes kompiuterio darbo metu nuolat laikomos jo pagrindinėje atmintinėje ir perima tuos kreipinius į operacinę sistemą, kuriuos virusai naudoja dauginimuisi ir kenkimui. Apie tai jos praneša vartotojui, kuris gali leisti atlikti atitinkamą operaciją ar ją uždrausti (pvz. Secure, Flue Shot).

Istorija

Pirmą kartą (1949 m.) programos – viruso , t. y. kompiuterinės programos, galinčios pasidauginti, modelį pateikė ir Džonas fon Noimanas . Pirma programa, kuri turėjo kompiuterinio viruso bruožų, buvo žaidimas „Darwin“, kurį 6-ajame dešimtmetyje sukūrė kompanijos Bell Laboratories darbuotojas M. Duglas Makilroi. Yra žinoma, kad pirmosios virusų pobūdžio programos buvo kuriamos (kaip įdomus uždavinys) dar XX a. 7-ajame dešimtmetyje. Pirmas virusas, plitęs per diskų įkrovos sektorius buvo 8-ojo dešimtmečio viduryje sukurtas „Hipboot“. Šis virusas plito Data General „Nova“ kompiuteriuose ir buvo skirtas programinės įrangos atnaujinimui. Pirmoji nekontroliuojamai besidauginusi žalinga programa (kirminas) buvo sukurta Xerox Palo Alto laboratorijose 1980 m. Ši programa buvo skirta naudingam kompiuterių panaudojimui prastovų metu, tačiau nebuvo įvertinta galima jos žala. Pirmas žinomas „laukinis“ virusas (plitęs tarp paprastų kompiuterių) buvo 1981 Apple II kompiuterių virusas „Elk cloner“. Jį 1982 m. parašė Rich Skrenta. Šis virusas plito lanksčiais diskeliais. Virusas užkrėsdavo Apple DOS 3.3 operacinę sistemą ir kiekvieną kartą užkraunant kompiuterį iš diskelio virusas pasileisdavo. Jis netrukdė dirbti su kompiuteriu, tik stebėdavo sistemos darbą su diskais užkrėsdamas kiekvieną, dar neužkrėstą, diskelį. Virusas nepadarydavo didesnės žalos (nors manoma, jog jis galėjo gadinti diskelius, kuriuose būdavo kita operacinė sistema), tik kas penkiasdešimtą sistemos įkrovą pateikdavo tokį eilėraštį: Elk Cloner:

The program with a personality

It will get on all your disks

It will infiltrate your chips

Yes it's Cloner!

It will stick to you like glue

It will modify ram too

Virusas nebuvo labai sudėtingas, tačiau jis sėkmingai plito, nes daugelis žmonių tuo metu net neįsivaizdavo apie tokią grėsmę, nebuvo būdų kaip patikrinti diskelius ar pašalinti virusą. Pašalinti būdavo galima tik rankiniu būdu, tačiau tai galėdavo atlikti tik atitinkamos specializacijos kompiuterių specialistai. Didelis susidomėjimas virusais (užkrečiančiais kitas programas) kilo, sukūrus virtualių mašinų programavimo žaidimą, 1983 metais išspausdintą Scientific American žurnale. Įvairios šio žaidimo versijos programuotojų tarpe gana populiarios iki šiol. Pirmas įprastus kompiuterius užkrečiantis ir smarkiai paplitęs virusas „Brain“ buvo sukurtas 1986 Pakistane. Šio viruso kūrėjai apkrėstų kompiuterių savininkams siūlė komercines viruso išnaikinimo paslaugas. Vėliau virusus ėmė kurti programuotojai, susidomėję uždavinio sudėtingumu bei netrivialiu programavimu. 1999 metais, Internete pasirodžius Melissa kirminui (dar žinomam, kaip „lamerių virusas“), buvo įsitikinta, kad besidauginančias programas gali rašyti net labai prastos kvalifikacijos programuotojai, virusųkūrimas tapo neprestižiniu uždaviniu. Šiuo metu pilnaverčiai virusai yra gana menkai paplitę, dažniausiai pasitaiko paprastesni kirminai.

Virusas(programa)

Virusas – save platinti sugebanti kompiuterio programa. Griežtai apibrėžiant, – kompiuterio programa, kuri dauginasi, prikabindama savo kodą prie kitų kompiuterio programų arba dokumentų. Iš to kilęs ir šių programų pavadinimas, nes biologijoje virusai plinta įsiskverbdami į organizmų ląsteles. Bendresniu požiūriu virusams priskiriami ir kirminai – kompiuterių tinkluose besidauginančios programos.

Kai kurie iš virusų atlieka kenksmingus veiksmus – naudoja kompiuterio resursus kriminaliniams tikslams, trina ar persiunčia vartotojo dokumentus,mokėjimo kortelių duomenis ir pan., todėl dažnai painiojami su Trojos arkliais (trojanais).

Užkardos naudojimas

Užkarda yra programinė įranga arba aparatūra, kuri tikrina internetu arba tinklu kompiuterio gaunamą informaciją, tada ją nukreipia arba leidžia patekti į kompiuterį, atsižvelgiant į užkardos parametrus. Taip užkarda neleidžia programišiams ir kenkėjiškai programai gauti prieigos prie jūsų kompiuterio.Windows užkarda įtaisyta į Windows ir įjungta automatiškai.Jei naudojate tiesioginių pranešimų ar panašią programą arba žaidžiate kompiuterinius žaidimus tinkle keliese ir reikia gauti informacijos internete ar tinkle, užkarda paklausia, ar norite blokuoti, ar atblokuoti (leisti) ryšį. Jei nusprendžiate atblokuoti ryšį, „Windows“ užkarda sukuria išimtį, kad nereikėtų rūpintis dėl šios programos, kai ateityje reikės gauti informacijos.

Apsaugos nuo virusų naudojimas

Virusai, kirminai ir Trojos arkliai yra įsilaužėlių sukurtos programos, kurios naudoja internetą pažeidžiamiems kompiuteriams užkrėsti. Virusai ir kirminai gali replikuotis iš kompiuterio į kompiuterį, tačiau Trojos arkliai pasiekia kompiuterį slėpdamiesi akivaizdžiai patikimoje programoje, pvz., ekrano užsklandoje. Žalingi virusai, kirminai ir Trojos arkliai gali ištrinti informaciją iš standžiojo disko arba visiškai uždrausti naudotis kompiuteriu. Kiti nesukelia tiesioginės žalos, bet blogina kompiuterio efektyvumą ir stabilumą. Antivirusinės programos nuskaito el. paštą ir kitus failus, esančius kompiuteryje, ieškodamos virusų, kirminų ir Trojos arklių. Jei randa, antivirusinė programa jį izoliuoja (atskiria) arba visai panaikina, kol jis nepažeidė kompiuterio ir failų. Sistemoje „Windows“ nėra integruotosios antivirusinės programos, bet kompiuterio gamintojas gali ją įdiegti. Jei ne, rinkoje yra daugybė antivirusinių programų. „Microsoft“ siūlo „Microsoft Security Essentials“, nemokamą antivirusinę programą, kurią galite atsisiųsti iš „Microsoft“ Security Essentials“ svetainės. Be to, galite apsilankyti „Windows 7“ saugos programinės įrangos tiekėjų svetainėje ir ieškoti trečiųjų šalių antivirusinės programos. Kadangi naujų virusų aptinkama kasdien, svarbu naudoti antivirusinę programą, turinčią automatinio naujinimo funkciją. Atnaujinus programą, nauji virusai įtraukiami į ieškomų virusų sąrašą ir programa apsaugo kompiuterį nuo naujų atakų. Jei virusų sąrašas pasenęs, kompiuterį gali pažeisti naujos grėsmės. Kad gautumėte naujinimus, paprastai reikia kasmetinio prenumeratos mokesčio. Prenumeruokite, kad reguliariai gautumėte naujinimų.

Apsaugos nuo šnipinėjimo programų naudojimas

Šnipinėjimo programa yra programinė įranga, kuri gali rodyti skelbimus, rinkti apie jus informaciją arba keisti parametrus kompiuteryje paprastai be jūsų leidimo. Pavyzdžiui, šnipinėjimo programa gali įdiegti nepageidautinas įrankių juostas, saitus arba parankinius į jūsų žiniatinklio naršyklę, keisti numatytąjį pagrindinį puslapį arba dažnai rodyti išskleidžiamąsias reklamas. Kai kurios šnipinėjimo programos nerodo jokių pastebimų požymių, bet jos renka slaptą informaciją, pvz., kuriose svetainėse lankotės arba kokį tekstą įvedate. Dauguma šnipinėjimo programų diegiamos atsisiunčiant nemokamą programinę įrangą, bet kai kuriais atvejais tiesiog apsilankant svetainėje. Norėdami padėti kompiuteriui apsisaugoti nuo šnipinėjimo programų, naudokite apsaugą nuo šnipinėjimo programų. Šioje sistemos „Windows“ versijoje yra integruotoji apsauga nuo šnipinėjimo programų, vadinama „Windows“ sargyba, kuri pagal numatytuosius nustatymus yra įjungta. Windows sargyba įspėja, kai šnipinėjimo programa bando įsidiegti kompiuteryje. Ji taip pat gali ieškoti kompiuteryje esančių šnipinėjimo programų ir tada jas pašalinti. Kadangi naujos šnipinėjimo programos pasirodo kasdien, Windows sargyba turi būti reguliariai naujinama, kad nustatytų ir saugotų kompiuterį nuo naujausių šnipinėjimo programų rizikos. Windows sargyba naujinama, kai naujinama Windows.

Duomenų apsauga

Viena paprasčiausia saugumo sistema – Windows ekrano uždangos (Screen Saver) apsaugojantis slaptažodis. Galima naudotis BIOS slaptažodžiu arba System Policy Editor. Windows NT turi geresnę prisijungimo saugumo sistemą.

Virusų kenksmingumas

Pagal kenksmingumo lygį virusai skirstomi į nepavojingus ir labai pavojingus:

  • Nepavojingieji virusai kompiuterio darbui ypatingai nekenkia, ekrane išveda įvairius pranešimus, imituoja įvairius garsus ir pan.;
  • Pavojingieji virusai gali gerokai sutrikdyti kompiuterio darbą;
  • Labai pavojingieji naikina programas ir duomenis, ištrina reikalingą sisteminę informaciją.

Virusai užkrėtę sistemą gali jai pakenkti įvairiai:

  • Sumažinti sistemos darbo spartą;
  • Neleisti atlikti kai kurias operacijas (pvz. Įkelti sistemą);
  • Sunaikinti rinkmenų sistemą;
  • Modefikuoti rinkmenų sistemos duomenis (pvz. Katalogus,rinkmenų išdėstymo lenteles);
  • Fiziškai sugadinti kai kuriuos renginius (pvz. Nuolat įrašant į tą patį disko takelį nusitrina magnetinis medžiagos sluoksnis).

Interneto virusus galimą suskirstyti į kelias grupes:

  • Virusai, "migruojantys" kartu su rinkmenomis;
  • Netikrieji virusai arba "virusai apgavikai";
  • Java, Java Script, ActiveX programėlės.

Išvados

Kiekvienas iš mūsų turi kompiuterius ir kasdien po kelis kartus naršo interneto platybėse, nesusimąstydami, kad įėjus į kokį puslapį galima bus pagauti virusą. Kad to išvengti, reikia apsaugoti savo asmeninį kompiuterį antivirusinę sistemą. Jų yra įvairių, tiek gamintojo atžvilgiu tiek jų saugumo lygiu. Taip, kad kiekvienas renkasi tokią apsaugos programą, kokią yra priimtinesne. Reikia neužmiršti ir nepriiminėti bei atidarinėti įtartinus mums siunčiamus laiškus.