|
Dydis: 3190
Komentaras:
|
Dydis: 2316
Komentaras:
|
| Pašalinimai yra pažymėti taip. | Pridėjimai yra pažymėti taip. |
| Eilutė 1: | Eilutė 1: |
| = Žodis angliškai: = [[Freenet]] |
= AX.25 protocol = Norint sukurti patikimą ryšio perdavimo sistemą galinčią perduoti duomenis tarp dviejų stočių yra būtina naudoti protokolą galintį priimti ir siųsti duomenis kuo daugiau būdų. Būtent toks ir yra AX.25 duomenų perdavimo kanalo protokolas, kuris yra skirtas mėgėjiškiems radijo operatoriams. AX.25 protokolas buvo sukurtas remiantis X.25 protokolu ir jo struktūra. Pagrindinė AX.25 protokolo paskirtis yra sudaryti ryšio galimybę ir perduoti duomenis padalintus kadrais tarp siunčiančios ir priimančios mazgų, bei aptikti klaidas atsiradusias ryšio kanale. Taip pat dėl savo savybių AX.25 duomenų perdavimo kanalo protokolas yra plačiai naudojamas ryšio palaikymui su mėgėjiškais kosminiais palydovais. Būtent šiuo protokolu yra palaikomas ryšys su lietuviškais palydovais „LitSat-1“ ir „LituanicaSat-1“. |
| Eilutė 4: | Eilutė 4: |
| = Santrumpa: = [[Freenet]] = Žodis lietuviškai: = Nemokamas tinklas = Apibrėžimas: = '''[[Freenet'''|Freenet]] – nemokama programa kuri naudojasi [[P2P]] sistema, skirta duomenų apsikeitimui internete. Pagrindinis šios sistemos tikslas – užtikrinti publikuotojo ir naudotojo anonimiškumą. „[[Freenet]]” tinkle informacija „plaukioja” iš vienos vietos į kitą, kur jinai yra aktualiausia tuo metu. Ši architektūra decentralizuota ir pagrįsta nestruktūrizuota netiesioginio susijungimo architektūra. Visa tai padaro programos vartotojus ypač sunkiai susekamus, sunku susekti kas siunčia informaciją ir kas ją gauna. „[[Freenet]]“ architektūra visiškai užtikrina anonimiškumą. Informacijos gavimas, kol ji nėra paplitusi po tinklą, yra lėtas, tačiau populiari informacija yra greitai pasiekiama. Tinkle nėra saugoma nenaudojama informacija. Kuo mazgas ilgiau gyvuoja tinkle, tuo daugiau jis žino apie tinklą ir gali sėkmingiau vykdyti informacijos saugojimą ir paėmimą. ''' '''1999m. Janas Klarkas (''Ian Clarke'') parašė straipsnį pavadintą „A Distributed Decentralized Information Storage and Retrieval System“. Šis straipsnis ir yra „[[Freenet]]“ sistemos pagrindas, tačiau idėja susiformavo dar 1197 m. kai buvo publikuotas straipsnis „Distributed Address Lookup System“. Pagrindinė jo mintis – laisvas informacijos platinimas. Išspausdinus straipsnį kilo internetinės bendruomenės susidomėjimas ir buvo pradėta kurti sistema, o netrukus išleista ir pirmoji „[[Freenet]]“ versija. Tai įvyko 2000 metų kovo mėnesį. Nuo to momento nuolatos pasirodydavo naujos sistemos versijos. Taipogi galima paminėti tai, kuomet [[Freenet]] 0.5 versija buvo patobulinta ir išleista atskira 0.7 (išleista 2008m.) [[Freenet]] versija, dauguma varototojų perėjo prie 0.7 versijos. Tačiau 0.5 versija nebuvo „uždaryta“ ir buvo palikta aktyvi duomenų bazė. 2011 metais buvo išleistas 0.5 versijos patobulinimas, o tai rodo, kad 0.5 [[Freenet]] versija ir toliau turi gerą duomenų bazę ir nuolatos vystosi. [[Freenet]] programa buvo parsiųsta daugiau nei 2 milijonus kartų, nuo jos išleidimo. Programa naudojama dalintis informacija visame pasaulyje, įskaitant Kiniją ir kitas vidurio vakarų šalis.''' '''Norint išlaikyti „[[Freenet]]“ augimą, reikia, kad [[P2P]] tinklas pritrauktų vis naujų vartotojų. Tam yra būtina išaiškinti filosofiją, kuri slypi už šių technologijų vystymo. Pagrindinė „[[Freenet]]“ idėja užtikrina anonimiškumą informacijos autoriams ir teikėjams. Dėl sistemos architektūros yra neįmanoma susekti straipsnio kilmės arba priskirti straipsnį kuriam nors vienam kompiuteriui ar tuo labiau konkrečiam žmogui. Janas Klarkas aprašė šį fenomeną kaip „mašinų anarchiją“ ir tokiu būdu sulaukė didelio pripažinimo tarp žmonių, jaučiančių simpatiją anarchistinėms idėjoms. ''' . = Naudota literatūra: = '''http://en.wikipedia.org/wiki/Freenet ''' '''__[[http://en.wikipedia.org/wiki/Freenet|http://lt.wikipedia.org/wiki/Freenet]]__ ''' ---- CategoryŽodis |
== Panaudojimas == AX.25 praktikoje dažniausiai naudojamas aukštuose arba labai aukštuose dažniuose. Duomenų perdavimo lygyje AX.25 apibūdina ISO 3309 standartas, o kadrai perduodami naudojantis NRZI koduote. Protokolas palaiko tiek duomenų perdavimo paketais, tiek datagramos (datagram) stiliaus, kai pristatymas, atvykimo laikas ir atvykimo tvarka nėra užtikrinami tinklo, sujungimo tipus. Duomenų perdavimo lygyje gali būti naudojamas nesudėtingas šaltinio maršurizavimo (source routing) mechanizmas naudojant skaitmeninius kartotuvus (digipeaters). Šių skaitmeninių kartotuvų veikimo principas yra panašus į simpleksinių kartotuvų veikimą. Iš stoties paketai yra priimami, iškoduojami ir persiunčiami. Kartotuvų dėka atsiranda galimybė bendrauti stotims neturinčios galimybės bendrauti tiesiogiai. Tradiciškai radijo mėgėjai prie AX.25 tinklų prisijungia naudodami paketinį valdiklį-konverterį (terminal node controller), tai yra įrenginys panašus į paketų rinkėją/skaldytoją (Packet Assembler/Disassemblers) naudojamą X.25 tinkluose. AX.25 paketinis valdiklis susidedantis iš mikroprocesoriaus, modemo ir programinės įrangos, kuri suteikia vartotojui galimybę valdyti įrenginį naudojant „terminal“ langą personaliniame kompiuteryje. Pagrindinis jo skirtumas nuo X.25 valdiklio yra tas, kad AX.25 valdiklis turi modemą galintį skaitmeninį signalą paversti į garso signalą. |
AX.25 protocol
Norint sukurti patikimą ryšio perdavimo sistemą galinčią perduoti duomenis tarp dviejų stočių yra būtina naudoti protokolą galintį priimti ir siųsti duomenis kuo daugiau būdų. Būtent toks ir yra AX.25 duomenų perdavimo kanalo protokolas, kuris yra skirtas mėgėjiškiems radijo operatoriams. AX.25 protokolas buvo sukurtas remiantis X.25 protokolu ir jo struktūra. Pagrindinė AX.25 protokolo paskirtis yra sudaryti ryšio galimybę ir perduoti duomenis padalintus kadrais tarp siunčiančios ir priimančios mazgų, bei aptikti klaidas atsiradusias ryšio kanale. Taip pat dėl savo savybių AX.25 duomenų perdavimo kanalo protokolas yra plačiai naudojamas ryšio palaikymui su mėgėjiškais kosminiais palydovais. Būtent šiuo protokolu yra palaikomas ryšys su lietuviškais palydovais „LitSat-1“ ir „LituanicaSat-1“.
Panaudojimas
AX.25 praktikoje dažniausiai naudojamas aukštuose arba labai aukštuose dažniuose. Duomenų perdavimo lygyje AX.25 apibūdina ISO 3309 standartas, o kadrai perduodami naudojantis NRZI koduote. Protokolas palaiko tiek duomenų perdavimo paketais, tiek datagramos (datagram) stiliaus, kai pristatymas, atvykimo laikas ir atvykimo tvarka nėra užtikrinami tinklo, sujungimo tipus. Duomenų perdavimo lygyje gali būti naudojamas nesudėtingas šaltinio maršurizavimo (source routing) mechanizmas naudojant skaitmeninius kartotuvus (digipeaters). Šių skaitmeninių kartotuvų veikimo principas yra panašus į simpleksinių kartotuvų veikimą. Iš stoties paketai yra priimami, iškoduojami ir persiunčiami. Kartotuvų dėka atsiranda galimybė bendrauti stotims neturinčios galimybės bendrauti tiesiogiai. Tradiciškai radijo mėgėjai prie AX.25 tinklų prisijungia naudodami paketinį valdiklį-konverterį (terminal node controller), tai yra įrenginys panašus į paketų rinkėją/skaldytoją (Packet Assembler/Disassemblers) naudojamą X.25 tinkluose. AX.25 paketinis valdiklis susidedantis iš mikroprocesoriaus, modemo ir programinės įrangos, kuri suteikia vartotojui galimybę valdyti įrenginį naudojant „terminal“ langą personaliniame kompiuteryje. Pagrindinis jo skirtumas nuo X.25 valdiklio yra tas, kad AX.25 valdiklis turi modemą galintį skaitmeninį signalą paversti į garso signalą.