|
Dydis: 5541
Komentaras:
|
Dydis: 2320
Komentaras:
|
| Pašalinimai yra pažymėti taip. | Pridėjimai yra pažymėti taip. |
| Eilutė 1: | Eilutė 1: |
| == Žodis angliškai == Hacker |
= AX.25 protocol = Norint sukurti patikimą ryšio perdavimo sistemą galinčią perduoti duomenis tarp dviejų stočių yra būtina naudoti protokolą galintį priimti ir siųsti duomenis kuo daugiau būdų. Būtent toks ir yra AX.25 duomenų perdavimo kanalo protokolas, kuris yra skirtas mėgėjiškiems radijo operatoriams. AX.25 protokolas buvo sukurtas remiantis X.25 protokolu ir jo struktūra. Pagrindinė AX.25 protokolo paskirtis yra sudaryti ryšio galimybę ir perduoti duomenis padalintus kadrais tarp siunčiančios ir priimančios mazgų, bei aptikti klaidas atsiradusias ryšio kanale. Taip pat dėl savo savybių AX.25 duomenų perdavimo kanalo protokolas yra plačiai naudojamas ryšio palaikymui su mėgėjiškais kosminiais palydovais. Būtent šiuo protokolu yra palaikomas ryšys su lietuviškais palydovais „LitSat-1“ ir „LituanicaSat-1“. |
| Eilutė 4: | Eilutė 6: |
| ##Įrašykite terminą anglų kalba == Programišius == ##Įrašykite lietuvišką termino vertimą ---- ---- . '''Įvadas ''' . '''Programišiai''' – kompiuterinių tecnhologijų ekspertai, programų, telefono stočių, internetinių puslapių, duomenų bazių įsilaužėliai, kenkiantys, vagiantys informaciją ar tiesiog tai darantys iš smalsumo. Nuo pat atsiradimo duomenų perdavimo, saugojimo, naudojimo įrangos, atsirado ir asmenų, kurie ieškodavo spragų, kurių dėka buvo galima prieiti prie siunčiamų ar saugojamų duomenų ir prie jų prieiti ir panaudoti juos savo tikslais. Aptarsime pagrindinius programišių tipus. Jų pagrindines veikas. '''Bendros žinios''' '''Hacker'''. Iki atsirandant kompiuteriams, pirminė šio žodžio reikšmė anglų k. žodyne visą laiką buvo nurodoma kaip “kažkas, iš medžio galintis gaminti baldus kirviu”. Vėliau šis žodis buvo naudojamas kalbant žargonu, o šiandien retas kuris supranta šio žodžio reikšmę kitaip nei “kompiuterių nusikaltėlis”. Iš esmės visi kiti terminai atsirado vėliau, o pats terminas “hacker” šiandien turi labai plačią reikšmę. Iš esmės hakeriu būtų galima apibūdinti asmenį, kuris daugiau nei įprasti vartotojai nagrinėja įvairias IT sistemas, siekdamas surasti ir išnaudoti jų pradiniame funkcionalume nenumatytas galimybes. Tai nebūtinai reiškia, kad tų “galimybių” ieškoma tik blogiems tikslams. Kartais hakeris visa tai daro iš idėjos tiesiog siekdamas tobulumo, o kartais priešingai. '''Cracker'''. Šis žodis daugiau reiškia neigiamą hakerį, kurio tikslas yra įveikti sistemų apsaugą siekiant tam tikros naudos. Taip dažnai apibūdinami žmonės, kuriantys programinės įrangos apsaugos pašalinimo mechanizmus. Žinoma, jie tai daro pažeisdami autorines teises ir nusižengia įstatymui, tačiau yra vertinami tokios įrangos naudotojų. Patys cracker’iai neplatina nulaužtos programinės įrangos (tuo užsiima piratai), bet tik jos nulaužimo mechanizmus (cracks, keygens, patches etc.), todėl dažnai juos nubausti yra sunku. '''Phreaker'''. Dar viena specifinė hakerių rūšis, kuri specializuojasi telefonų sistemose. Phreak yra sudarytas iš žodžių Phone Freak. Jie susiję su kompiuterinėmis sistemomis besidominčiais hakeriais tuo, kad telefonų stotelės jau kokių 30 metų kartu yra ir kompiuteriai. Seniau telefono linijos ir modemai buvo pagrindinės priemonės duomenų mainams, todėl jie ir sulaukė tokio dėmesio. Žinoma, tas dėmesys dažnai būdavo nukreiptas į tai, kaip už tą duomenų perdavimą ar pokalbius telefonu nieko nemokėti. Stipriai pasikeitus technologijoms, šiandien ši hakerių rūšis yra beveik išnykusi. '''Black Hat/White Hat'''. Terminas Black Hat atsirado praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje ir išpopuliarėjo su “Black Hat” konferencija (http://www.blackhat.com/). Tai Jeff Moss (aka Dark Tangent) organizuojama konferencija, stipriai orientuota į techninius dalykus ir skirta saugumo profesionalams. Black Hat lietuviškai reiškia “juoda skrybėlė” ir jau intuityviai nurodo į “blogiukus”, t.y. blogus hakerius, darančius nusikaltimus. Atitinkamai terminas White Hat reiškia “balta skrybėlė” ir apibūdina gerus hakerius, kurie ieško spragų sukurtose programose ar tinklapiuose, ar bet kokios sukurtos informacinės sistemos. '''Grey Hat'''. “Pilkos skrybėlės”. Tai nei tokie, nei tokie. Priklausomai nuo požiūrio vienu atveju gali būti laikomi White Hat’ais, kitu atveju Black Hat’ais. Pvz. hakeriai nemėgstantys kokio nors gamintojo (dažniausiai Microsoft), apie pažeidžiamumą praneša viešai prieš tai neįspėję gamintojo. Gamintojas dėl to patiria didesnių nuostolių nei tokiu atveju, jei būtų informuotas apie tai iš anksto. Vieni laiko, kad taip daryti negalima ir gamintoją reikia įspėti prieš paskelbiant viešai apie pažeidžiamumą. Kiti tai laiko normaliu procesu, nes anot jų, taip gamintojai verčiami kurti kokybiškesnius produktus. Ir kurių požiūris dabar yra teisingas? Kadangi tavo nuomonė turbūt irgi skirsis nuo kieno nors kito nuomonės ir vieniems toks hakeris gaunasi White Hat’as, o kitiems toje pačioje situacijoje jau Black Hat’as, tai tokiu atveju hakeris ir apibūdinamas kaip Grey Hat’as. '''Script Kiddie/Skiddy'''. Tai daugiau pašiepiantis terminas, kuris apibūdina mažai išmanančius asmenis, naudojančius hacker’ių ir cracker’ių sukurtas programas ir skriptus. Jeigu hakeris turi tam tikrų žinių, įgūdžių ir vadovaujasi savo etika, tai Script Kiddies dažnai ne tik mažai išmano, bet ir iš vis nesupranta, kodėl ir kaip veikia koks nors skriptas ar programa, neturi jokių įgūdžių ir nesivadovauja jokia etika. Jie tiesiog spaudžia ir žiūri kas bus. Jei nesuveikia, tai iš karto meta tą programą šalin ir bando sekančią. Ir taip kol pavyksta (arba ne). Taip pat jie būna didžiausi warez’o (nelegalios programinės įrangos ar turinio) platintojai ir labai gerai žino kaip jo gauti iš kitų. Kaip jau supratot, Script Kiddie nors kiek ir pašiepiantis terminas, reiškia, kad asmuo turi daugiau žinių nei vidutinis kompiuterių vartotojas. Script Kiddie yra visiškai priklausomas nuo hacker’ių ir cracker’ių, todėl jų kartais būna pavadinamas lamer’iu (nemokša). ---- CategoryŽodisCategoryRaidė |
== Panaudojimas == AX.25 praktikoje dažniausiai naudojamas aukštuose arba labai aukštuose dažniuose. Duomenų perdavimo lygyje AX.25 apibūdina ISO 3309 standartas, o kadrai perduodami naudojantis NRZI koduote. Protokolas palaiko tiek duomenų perdavimo paketais, tiek datagramos (datagram) stiliaus, kai pristatymas, atvykimo laikas ir atvykimo tvarka nėra užtikrinami tinklo, sujungimo tipus. Duomenų perdavimo lygyje gali būti naudojamas nesudėtingas šaltinio maršurizavimo (source routing) mechanizmas naudojant skaitmeninius kartotuvus (digipeaters). Šių skaitmeninių kartotuvų veikimo principas yra panašus į simpleksinių kartotuvų veikimą. Iš stoties paketai yra priimami, iškoduojami ir persiunčiami. Kartotuvų dėka atsiranda galimybė bendrauti stotims neturinčios galimybės bendrauti tiesiogiai. Tradiciškai radijo mėgėjai prie AX.25 tinklų prisijungia naudodami paketinį valdiklį-konverterį (terminal node controller), tai yra įrenginys panašus į paketų rinkėją/skaldytoją (Packet Assembler/Disassemblers) naudojamą X.25 tinkluose. AX.25 paketinis valdiklis susidedantis iš mikroprocesoriaus, modemo ir programinės įrangos, kuri suteikia vartotojui galimybę valdyti įrenginį naudojant „terminal“ langą personaliniame kompiuteryje. Pagrindinis jo skirtumas nuo X.25 valdiklio yra tas, kad AX.25 valdiklis turi modemą galintį skaitmeninį signalą paversti į garso signalą. |
AX.25 protocol
Norint sukurti patikimą ryšio perdavimo sistemą galinčią perduoti duomenis tarp dviejų stočių yra būtina naudoti protokolą galintį priimti ir siųsti duomenis kuo daugiau būdų. Būtent toks ir yra AX.25 duomenų perdavimo kanalo protokolas, kuris yra skirtas mėgėjiškiems radijo operatoriams. AX.25 protokolas buvo sukurtas remiantis X.25 protokolu ir jo struktūra. Pagrindinė AX.25 protokolo paskirtis yra sudaryti ryšio galimybę ir perduoti duomenis padalintus kadrais tarp siunčiančios ir priimančios mazgų, bei aptikti klaidas atsiradusias ryšio kanale. Taip pat dėl savo savybių AX.25 duomenų perdavimo kanalo protokolas yra plačiai naudojamas ryšio palaikymui su mėgėjiškais kosminiais palydovais. Būtent šiuo protokolu yra palaikomas ryšys su lietuviškais palydovais „LitSat-1“ ir „LituanicaSat-1“.
Panaudojimas
AX.25 praktikoje dažniausiai naudojamas aukštuose arba labai aukštuose dažniuose. Duomenų perdavimo lygyje AX.25 apibūdina ISO 3309 standartas, o kadrai perduodami naudojantis NRZI koduote. Protokolas palaiko tiek duomenų perdavimo paketais, tiek datagramos (datagram) stiliaus, kai pristatymas, atvykimo laikas ir atvykimo tvarka nėra užtikrinami tinklo, sujungimo tipus. Duomenų perdavimo lygyje gali būti naudojamas nesudėtingas šaltinio maršurizavimo (source routing) mechanizmas naudojant skaitmeninius kartotuvus (digipeaters). Šių skaitmeninių kartotuvų veikimo principas yra panašus į simpleksinių kartotuvų veikimą. Iš stoties paketai yra priimami, iškoduojami ir persiunčiami. Kartotuvų dėka atsiranda galimybė bendrauti stotims neturinčios galimybės bendrauti tiesiogiai. Tradiciškai radijo mėgėjai prie AX.25 tinklų prisijungia naudodami paketinį valdiklį-konverterį (terminal node controller), tai yra įrenginys panašus į paketų rinkėją/skaldytoją (Packet Assembler/Disassemblers) naudojamą X.25 tinkluose. AX.25 paketinis valdiklis susidedantis iš mikroprocesoriaus, modemo ir programinės įrangos, kuri suteikia vartotojui galimybę valdyti įrenginį naudojant „terminal“ langą personaliniame kompiuteryje. Pagrindinis jo skirtumas nuo X.25 valdiklio yra tas, kad AX.25 valdiklis turi modemą galintį skaitmeninį signalą paversti į garso signalą.