Potinklis
Potinklis (angl. subnet) – tai tinklo segmentas, kuriame naudojami IP adresai su bendru tinklo numeriu. Tinklo dalinimas į potinklius leidžia vieną didelį tinklą padalinti i mažesnius loginius tinklus. Kaip žinome, IP adresą sudaro tinklo numeris ir mazgo šiame tinkle numeris. Potinklis yra sudaromas skolinantis bitus iš mazgui numeruoti skirtų bitų. Kiek bitų yra pasiskolinta parodo tinklo kaukė, kurioje visi bitai, skirti tinklams ir potinkliams numeruoti yra lygus 1, likusieji – 0. Dalinant tinkla į potinklius, galimų tinklų skaicius išauga, o mazgų skaicius, šiuose tinkluose, sumažėja. Kiekvienas sudarytas naujas potinklis turi visus tinklui budingus atributus: potinklio IP adresa, mazgams skirtus IP adresus ir transliacini adresa.
1 pav. C klasės tinklo 192.168.10.0 dalinimas į du potinklius
Prieš dalinant tinklą į potinklius, butina nustatyti: • planuojamu tinklo segmentų kiekį; • mazgų adresų kiekį kiekviename iš segmentų. Atsižvelgiant i tinklo plėtimo galimybes, rekomenduojama, kiekviename iš segmentų, palikti neišnaudotų adresų. Žinant potinklių ir mazgų juose kiekį yra surandama potinklių kaukė, kiekvieno iš potinklių numeriai ir potinklio mazgų adresu diapazonas. Potinklio kaukė gali buti surasta pagal žemiau pateiktą algoritmą: 1. Iš reikalingo segmentų skaiciaus N, atimamas vienetas (N – 1) ir gautoji reikšmė pervedama į dvejetainį formatą. 2. Suskaičiuojamas gautos dvejetainės reikšmės bitų kiekis. 3. Šie bitai keičiami į vienetus, ir gauta reikšmė iš dešinės papildoma nuliais iki 1 baito. Gautas dvejetainis skaičius pervedamas į dešimtainę reikšmę.
Pavyzdys C klasei: Reikalingu potinkliu kiekis N=7 N-1=6 Dvejetainė reikšmė 110 (3 bitai) Keitimas vienetais ir papildymas iki baito 11100000 Kaukės užrašymas 111111111 11111111 11111111 11100000 Dešimtainė reikšmė 255 . 255 . 255 . 224
Nepriklausomai nuo to ar tinklas bus dalinamas i 5, 6, 7 ar 8 potinklius, vis tiek reikės naudoti tinklo kaukę, kuri tinkla dalina į 8 potinklius, kadangi galimas potinkliu skaicius yra lygus 2n (21 = 2, 22 = 4, 23 = 8, 24 = 16, …, kur n – potinkliui skirtų bitų skaičius). Dalinant tinklą į 10 potinklių, reikės naudoti tinklo kaukę, kuri tinklą dalina į 16 potinklių. Žemiau yra pateikta A, B ir C klasių tinklų dalinimo į potinklius keitimo lentelė, kai potinklio kaukei yra naudojama nuo 1 iki 8 bitų. A ir B klasėms, potinklio kaukei gali buti naudojami daugiau nei 8 bitai.
1 lentelė. A, B ir C klasių tinklų dalinimo į potinklius keitimo lentelė
Nustačius potinklių kaukę, surandami kiekvieno iš potinklių numeriai ir potinklio mazgų adresų diapazonai. Tai galima padaryti naudojantis žemiau aprašytu budu. 1. Pagal formulę surandame potinklio prieaugį P P = 28–z, čia z – pasiskolintų bitų skaičius, potinklio kaukei sudaryti. Jeigu A ir B klasėse potinklio kaukei naudojama daugiau nei 8 bitai, tai imamas jauniausiojo reikšmingojo baito vienetui lygių bitų skaičius. 2. Pradedant nuo pirmojo potinklio numerio ir pridedant potinklio prieaugį, nuosekliai surašomi galimi potinklių numeriai. (Potinklio prieaugis pridedamas tol, kol neviršija 255). 3. Kiekvieną sekančią potinklio numerio reikšmę padidinus 1 surandama šio potinklio mazgų adresų diapazono pradžia, o sekančio iš eilės einančio potinklio numerio reikšme sumažinus dvejetu, gaunama potinklio mazgų adresų diapazono pabaiga.
Pavyzdys: Turime C klasės tinklo adresą 192.168.1.0 ir potinklio kaukę, kuriai yra skirti papildomi 2 bitai, t. y. potinklio kaukė lygi 255.255.255.192 (11111111 11111111 11111111 11000000).
1. Pagal formulę surandame potinklio prieaugį P: P = 28–2 = 26 = 64;
2. Pradedant nuo pirmojo potinklio numerio ir pridedant potinklio prieaugį, nuosekliai surašomi galimi potinklių numeriai:
0 192.168.1.0
+64
=64 192.168.1.64
+64
=128 192.168.1.128
+64
=192 192.168.1.192
Iš prieaugio atėme 2, surasime galimų mazgų adresų skaičių, kiekviename potinklyje. Dvejetas atimamas todėl, kad pirmasis potinklio adresas nurodo potinklio numerį, o paskutinysis – transliacinį adresą potinklyje. Kadangi šiuo atveju potinklio kaukei yra skirti 2 bitai, galimų potinklių skaičius lygus 4 (22 = 4). Mazgų adresų skaičius, kiekviename potinklyje lygus 62 (64 – 2). Žemiau yra pateikti kiekvieno potinklio IP adresu diapazonai:
192.168.1.0 1-ojo potinklio numeris
192.168.1.1 1-ojo potinklio mazgų adresų diapazono pradžia
...
192.168.1.62 1-ojo potinklio mazgų adresų diapazono pabaiga
192.168.1.63 1-ojo potinklio transliacinis adresas
192.168.1.64 2-ojo potinklio numeris
192.168.1.65 2-ojo potinklio mazgų adresų diapazono pradžia
…
192.168.1.126 2-ojo potinklio mazgų adresų diapazono pabaiga
192.168.1.127 2-ojo potinklio transliacinis adresas
192.168.1.128 3-ojo potinklio numeris
192.168.1.129 3-ojo potinklio mazgų adresų diapazono pradžia
…
192.168.1.190 3-ojo potinklio mazgų adresų diapazono pabaiga
192.168.1.191 3-ojo potinklio transliacinis adresas
192.168.1.192 4-ojo potinklio numeris
192.168.1.193 4-ojo potinklio mazgų adresų diapazono pradžia
…
192.168.1.254 4-ojo potinklio mazgų adresų diapazono pabaiga
192.168.1.255 4-ojo potinklio transliacinis adresas
Potinklio kaukė dažnai yra nurodoma po IP adresu rašomu prefiksu, t. y. už pasviro brukšnio parašytu skaičiumi pvz., 192.168.15.77/28. Prefiksas parodo, kiek kaukės bitų yra skirta tinklui identifikuoti. Kadangi potinklio kaukė yra 32 bitu ilgio, tai šiuo atveju matome, kad 28 bitai yra skirti tinklo numeriui, o like 4 – mazgo numeriui. Taigi, iš eilės surašę 28 vienetus ir juos papildę 4 nuliais iki 32 bitų, surasime potinklio kaukę: 11111111 11111111 11111111 111100002 = 255.255.255.24010 C klasės potinkliu prefiksai pateikti 2 lentelėje.
2 lentelė. C klasės potinklių prefiksai
