URL

Uniform Resource Locator

Bendra Resurso Nuoroda (Lokatorius)

Apibrėžimas

URL (angl. Uniform Resource Locator) - tai standartizuotas resurso adreso Internet tinkle užrašymo būdas.

Paaiškinimai

URL 1990 metais išrado Timas Bernersas-Li (Sir Timothy John Berners-Lee, britų mokslininkas). Tai įvyko Europos branduolinių tyrimų tarybos (CERN, Ženeva, Šveicariaja) sienuose. URL tapo fundamentalia sąvoka ir inovacija internete. Pradžioje URL buvo skirtas apibrėžti resursų (dažniausiai bylų) vietą pasauliniame tinkle.

Dabar URL naudojamas praktiškai visų resursų apibrėžimui internete. URL standartas aprašytas RFC 1738 dokumente (ankstesnė jo versija buvo apibrėžta RFC 1630 dokumente). Šiuo metu URL pozicionuojamas kaip bendresnės resursų identifikacijos sistemos dalis URI, tuo labiau, ir pats terminas URL jau vis dažniau pakeičiamas URI. URL standartas reguliuojamas IEFT organizacijos ir jos padalinių pagalba. Nuo pat pradžių URL buvo kuriamas kaip maksimaliai prieinama ir paprasta tinklo resursų nuorodų sistema. Lokatorius turėjo būti lengvai plečiamas ir naudoti tik apribotą ASCII simbolių rinkinį (pavyzdžiui, tarpas niekada nenaudojamas URL). Dėl šitos priežasties yra standartinė (tradicinė) URL užrašymo formą:

Schema – kreipimosi į resursą schemą (dažniausiai tai yra protokolas); Login – vartotojo prisijungimo vardas; Password – vartotojo slaptažodis; Host – pilnai užrašyta domeno vardas DNS sistemoje arba IP-adresas; Port - prisijungimo prievadas; URL-Link – tiksli informacija apie resurso vietą (priklausomai nuo protokolo).

Šiuo metu URL įkurėjas pripažista, kad „//“ simbolius URL strukturoje yra perteklinis. Tuo labiau, URL standartas turi ir kitus trūkumus, pavyzdžiui, naudodjamu simbolių apribojimas. Jei vartotojai norės pasinaudoti kitai simboliais (kirilicos, lietuvių kalbos specialiosiomis raidėmi ir t.t.), tad norimi simboliai turi būti perkoduojami tam tikru būdu:

http://ru.wikipedia.org/wiki/Микрокредит

http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0&9C&D0&B8&D0&BA&D1&80...

Toks pakeitimas vyksta dviem etapais: pradžioje kiekvienas ne ASCII simbolis koduojamas Unicode (UTF-8) koduote dvėjų baitų seka, o toliau kiekvienas baitas užrašomas šešioliktainiu kodu. Prieš kiekviena baita rašomas % simbolis, todėl atsirado „percent encoding“ terminas.

Dar vienas esminis URL trūkumas tame, kad jis nėra lankstus. Resursai intenete gali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą, o nuorodos URL pavidalų lieka ir tampa klaidingomis. Tai ypač gali pakenkti bibliotekoms, katalogams, enciklopedijoms ir pan.. Šios problėmos sprendimui buvo siūloma naudoti PURL (Persistent URL). Iš esmės, tai tokie pat URL, tačiau nurodantis ne vietą intenete, bet vietą PURL duomenų bazėje, kur saugomas to resurso adresas, kur jau užrašitas tikrasis URL. Tuo metų, jei resursas keičia savo vietą, pakanka pakeisti tik įrašą PURL duomenų bazėje, bet nereikia keisti visų nuorodų. Dabar šita įdėja nėra standartizuota ir plačiai paplitusia.

Taip pat žiurėti:
URI
URN

Šaltinis - http://ru.wikipedia.org/wiki/URL