Locked History Actions

Skirtumas „Žodynas/A/Siūlymas“

Pakeitimai tarp versijų 14 ir 15
Versija 14 nuo 2009-09-30 08:57:40
Dydis: 4087
Redaktorius: IgnasJanilionis
Komentaras:
Versija 15 nuo 2010-02-07 20:51:49
Dydis: 1574
Redaktorius: IgnasJanilionis
Komentaras:
Pašalinimai yra pažymėti taip. Pridėjimai yra pažymėti taip.
Eilutė 3: Eilutė 3:
Advanced Research Process Agency Network Accountability
Eilutė 6: Eilutė 6:
ARPANET
Eilutė 10: Eilutė 9:
Pažangesnis mokslinių procesų tyrinėjimų agentūros tinklas Atsakingumas
Eilutė 14: Eilutė 13:
ARPANET (angl. Advanced Research Process Agency Network) buvo pirmasis kompiuterinis tinklas, sukurtas kaip tyrimų modelis, naudojęs duomenų paketų maršrutizaciją, šiuolaikinio interneto pirmtakas. Atsakingumas - įsipareigojimas ar pasiruošimas prisiimti atsakomybę už padarytus veiksmus.
Eilutė 18: Eilutė 17:
JAV Gynybos departamente buvo sukurta ARPA agentūra – kaip viena reakcijų į TSRS palydovo “Sputnik” paleidimą 1957-aisiais. ARPA agentūra turėjo sukurti kompiuterių tinklą, kuris dirbtų patikimai atominio karo atveju. Pradinės sąlygos: bomba gali pažeisti bet kurią ryšio liniją, bet kurį mazgą. Užduoties sprendimas: jungti kompiuterius taip, kad informacija galėtų keliauti bet kuria iš daugelio ryšio linijų ir nėra tokio mazgo, į kurį eitų visa informacija. Siunčiamas pranešimas skaidomas į daugelį paketų, kiekvienas paketas "aplipdomas" adresine informacija ir keliauja savarankiškai iki paskirties taško, kur jis vėl sulipdomas. Kiekviename tarpiniame mazge turi veikti kompiuteris su programa-maršrutizatorium, kuri parenka tolesnį paketo kelią, apeidama neveikiančius segmentus. Šie informacijos siuntimo susitarimai pavadinti TCP/IP protokolu. 1962 m. spalio mėn. šiam tyrimui vadovauti iš BBN (angl. Bolt, Beranek and Newman) atėjo J. C. R. Licklider’is (1915–1990). Nuo tada daugiau sutarčių imta sudarinėti ne su korporacijomis, o su „geriausiais akademiniais kompiuterių centrais“. Tuo metu dominavo paketinis darbas, o Licklider’is norėjo pereiti prie interaktyvesnio kompiuterių naudojimo. Atspindint tą pasikeitimą, jo padalinys buvo pervardintas į IPTO (angl. Information Processing Techniques Office).
Iš 7 žmonių sudaryta BBN komanda dirbo sparčiai ir visą sistemą, apimančią tiek aparatūrinę dalį, tiek paketų valdymo programinę įrangą, įdiegė per 9 mėnesius. Pirmoji jungtis atidaryta 1969 m. spalio 29 d. 50 Kbps greičio linija buvo sujungti Los Angeles Kalifornijos universitete ir Stanfordo tyrimų institute nedideli kompiuteriai vadinami IMP (angl. Interface Message Processors).
ARPANET sparčiai plėtėsi; jį pradėjo naudoti įvairių sričių mokslininkai. Pirma vieša tinklo demonstracija įvyko 1972 metais Kompiuterinių komunikacijų konferencijoje. Iš konferencijoje įrengto terminalo buvo galima kreiptis į bet kurį iš 40 JAV sujungtų kompiuterių. 1973 m. prie jo prisijungė Didžiosios Britanijos ir Norvegijos mokslinės organizacijos, – tad tinklas tapo tarptautiniu. 1974 m. Stanforde įsteigiamas „Telenet“ tinklas, komercinė ARPANET versija. 1983 metais ARPANET pasidalijo į du tinklus: MILNET - JAV gynybos tinklas, aptarnaujantis kariškius ir ARPANET - civilinių. Abu tinklai buvo tarpusavyje sujungti. Šis naujas darinys pavadintas internetu (angl. Internet). Lygiagrečiai atsirado nepriklausomi švietimo ir kiti tinklai: BITNET, CSNET. Vėliau jie prisijungė prie Interneto. 1985 metais Internete buvo virš 2000 mazgų. Svarbus Interneto vystymo etapas yra 1986 metai, kada Nacionalinis mokslo fondas (angl. NSF - National Science Foundation, JAV) sukūrė superkompiuterių tinklą NSFNET (angl. National Science Foundation Network - nacionalinio mokslo fondo tinklas), kurio greitaveika buvo didesnė (56 kbps). 1990 m., neatlaikęs konkurencijos, ARPANET liovėsi veikęs.
Atsakingumas, kai vartotojai nebando apeiti saugumo todėl, kad jų tapatybė gali būti žinoma ir jie bus laikomi teisiškai atsakingi už savo veiksmus. Atsakingumu pagrįstose sistemose, jokie prieigos kontrolės mechanizmai nedalyvauja. Vartotojai tiesiog žino, kad jų kiekvienas veiksmas yra registruojamas ir kadangi jų tapatybė yra žinomas, ir jų veiksmai yra stebimi, jie nedarys neleistinų veiksmų, kurie gali kelti grėsmę jų padėčiai ir jie už tai bus atsakingi. Problema su atsakingumu pagrįstomis sistemomis yra dvejopa — vartotojo tapatybė gali būti suklastotas, ir yra retų atvejų, kur vartotojai praranda suvaržymus. Be prieigos kontrolės, šie vartotojai gali sugriauti visą sistemą. Dėl šių priežasčių, atskaitomybė saugumo pagrindu yra paprastai naudojama plėsti prieigos kontrolės sistemas, o ne jas pakeisti.
----
== Naudota literatūra ==
##Pateikite naudotos literatūros sąrašą
1. http://en.wikipedia.org/wiki/Accountability
2. http://en.wikipedia.org/wiki/Accountability_software
Eilutė 23: Eilutė 26:
== Naudota literatūra ==

##Pateikite naudotos literatūros sąrašą

http://lt.wikipedia.org/wiki/Arpanet, http://www.vvam.lt/NLU/JMTranslate2.html, http://en.wikipedia.org/wiki/BBN_Technologies, http://aura.el.vtu.lt/Diplomas/zodynas.htm, http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/internetas-jav-kudikis.html
----

Žodis angliškai

Accountability

Santrumpa

Žodis Lietuviškai

Atsakingumas


Apibrėžimas

Atsakingumas - įsipareigojimas ar pasiruošimas prisiimti atsakomybę už padarytus veiksmus.


Paaiškinimai

Atsakingumas, kai vartotojai nebando apeiti saugumo todėl, kad jų tapatybė gali būti žinoma ir jie bus laikomi teisiškai atsakingi už savo veiksmus. Atsakingumu pagrįstose sistemose, jokie prieigos kontrolės mechanizmai nedalyvauja. Vartotojai tiesiog žino, kad jų kiekvienas veiksmas yra registruojamas ir kadangi jų tapatybė yra žinomas, ir jų veiksmai yra stebimi, jie nedarys neleistinų veiksmų, kurie gali kelti grėsmę jų padėčiai ir jie už tai bus atsakingi. Problema su atsakingumu pagrįstomis sistemomis yra dvejopa — vartotojo tapatybė gali būti suklastotas, ir yra retų atvejų, kur vartotojai praranda suvaržymus. Be prieigos kontrolės, šie vartotojai gali sugriauti visą sistemą. Dėl šių priežasčių, atskaitomybė saugumo pagrindu yra paprastai naudojama plėsti prieigos kontrolės sistemas, o ne jas pakeisti.


Naudota literatūra

1. http://en.wikipedia.org/wiki/Accountability 2. http://en.wikipedia.org/wiki/Accountability_software


CategoryŽodis