Žodis angliškai
Advanced Research Process Agency Network
Santrumpa
ARPANET
Žodis Lietuviškai
Pažangesnis mokslinių procesų tyrinėjimų agentūros tinklas
Apibrėžimas
ARPANET (angl. Advanced Research Process Agency Network) buvo pirmasis kompiuterinis tinklas, naudojęs duomenų paketų maršrutizaciją. Tinklas funkcionavo iki 1990 m. birželio mėnesio. Jis buvo šiuolaikinio interneto pirmtakas.
Paaiškinimai
JAV Gynybos departamente buvo sukurta ARPA agentūra – kaip viena reakcijų į TSRS palydovo “Sputnik” paleidimą 1957-aisiais. Jai buvo pavesta ištirti, kaip geriau panaudoti investicijas į kompiuterius (CCR, angl. Command and Control Research). 1962 m. spalio mėn. šiam tyrimui vadovauti iš BBN atėjo J. C. R. Licklider’is (1915–1990). Nuo tada daugiau sutarčių imta sudarinėti ne su korporacijomis, o su „geriausiais akademiniais kompiuterių centrais“. Tuo metu dominavo paketinis darbas, o Licklider’is norėjo pereiti prie interaktyvesnio kompiuterių naudojimo. Atspindint tą pasikeitimą, jo padalinys buvo pervardintas į IPTO (angl. Information Processing Techniques Office). Dar 1962 m. rugpjūčio mėn. J. C. R. Licklider’is išdėstė „Galaktikos tinklo“ (Galactic Network) idėjas. Jose buvo paminėta beveik vis, kas šiuo metu yra internete. Tos vizijos dėka IPTO kompiuteriuose įžvelgė komunikacijos priemonę. Buvo pabrėžiama, kad ARPA atsiriboja nuo kompiuterių industrijos, kuri kompiuterį vis dar tebelaikė tik aritmetiniu skaičiuokliu. Tinklo pagrindu turėjo būti decentralizuotas tinklas, kuris sujungtų įvairius JAV universitetus, dirbančius JAV Gynybos ministerijai. Ryšiai tinkle turėjo vykti telefono linijomis. Iš pradžių Pentagonas projektą atmetė, tačiau 1965 m. darbai vėl pradėti vykdyti. Tais metais telefono linija tiesiogiai buvo sujungti Berklio universiteto ir MIT kompiuteriai. 1966 m. pabaigoje ARPA agentūra tinklo kūrimui pasitelkė Larry Roberts'ą, jau turėjusį tos srities patirties. Pradinė idėja buvo tiesiog sujungti visus kompiuterius telefono linijomis. Tačiau 1967 m. pradžioje įvyko susirinkimas ir nemažai daliai jo dalyvių ta koncepcija nepatiko. Wesley Clark'as pasiūlė sujungimų valdymui panaudoti atskirą ir paprastesnį kompiuterį. Tas pasiūlymas ir buvo pasirinktas projekto pagrindu. 1967 m. spalio mėnesį Larry Roberts'as projektą pristatė simpoziume. Jo metu Roger'is Scantlebury su projekto vadovu aptarė Donaldo Davies'o idėjas apie komutavimą paketų pagalba. Tačiau iš pradžių tą ryšio užtikrinimo principą ne visi vienodai suprato ir dėl jo kilo kažkiek ginčų. Galutinis planas buvo parengtas ir aprobuotas 1968 m. vasarą. Buvo paskelbtas konkursas ir pasirinkta BBN, su kuria sutartis pasirašyta 1969 m. balandžio 7 d. BBN laikėsi plano ir tinklą kūrė panaudodama nedidelius kompiuterius, vadinamus IMP (Interface Message Processors), kurie tarpusavyje buvo sujungti skirtinėmis linijomis. Jų pradinis pralaidumas buvo 50 kbps. Patys kompiuteriai prie IMP buvo jungiami per nuoseklią sąsają. Iš 7 žmonių sudaryta BBN komanda dirbo sparčiai ir visą sistemą, apimančią tiek aparatūrinę dalį, tiek paketų valdymo programinę įrangą, įdiegė per 9 mėnesius. Pirmoji jungtis atidaryta 1969 m. spalio 29 d. – buvo sujungti Los Angeles Kalifornijos universitete ir Stanfordo tyrimų institute (SRI) įrengti IMP. ARPANET sparčiai plėtėsi; jį pradėjo naudoti įvairių sričių mokslininkai. 1973 m. prie jo prisijungė Didžiosios Britanijos ir Norvegijos mokslinės organizacijos, – tad tinklas tapo tarptautiniu. 1974 m. Stanforde įsteigiamas „Telenet“ tinklas, komercinė ARPANET versija. Tačiau 1984 m. susikūrė stiprus rimtas varžovas, nes JAV Nacionalinis mokslo fondas susikūrė savo tarpuniversitetinį tinklą NSFNET (angl. National Science Foundation Network), kurio greitaveika buvo gerokai didesnė (56 kbps). Tais pačiais 1984 m. JAV karinė ARPANET tinklo dalis atsiskyrė į atskirą MILNET tinklą. 1990 m., neatlaikęs konkurencijos, ARPANET liovėsi veikęs.
Naudota literatūra
http://lt.wikipedia.org/wiki/Arpanet, http://www.vvam.lt/NLU/JMTranslate2.html