Žodis angliškai
Advanced Research Process Agency Network
Santrumpa
ARPANET
Žodis Lietuviškai
Pažangesnis mokslinių procesų tyrinėjimų agentūros tinklas
Apibrėžimas
ARPANET (angl. Advanced Research Process Agency Network) buvo pirmasis kompiuterinis tinklas, naudojęs duomenų paketų maršrutizaciją. ARPANET šiuolaikinio interneto pirmtakas sukurtas kaip tyrimų modelis, siekiant išsiaiškinti kompiuterinių tinklų patikimumą atominio karo metu.
Paaiškinimai
JAV Gynybos departamente buvo sukurta ARPA agentūra – kaip viena reakcijų į TSRS palydovo “Sputnik” paleidimą 1957-aisiais. ARPA agentūra turėjo sukurti kompiuterių tinklą, kuris dirbtų patikimai atominio karo atveju. Pradinės sąlygos: bomba gali pažeisti bet kurią ryšio liniją, bet kurį mazgą. Užduoties sprendimas: jungti kompiuterius taip, kad informacija galėtų keliauti bet kuria iš daugelio ryšio linijų ir nėra tokio mazgo, į kurį eitų visa informacija. Siunčiamas pranešimas skaidomas į daugelį paketų, kiekvienas paketas "aplipdomas" adresine informacija ir keliauja savarankiškai iki paskirties taško, kur jis vėl sulipdomas. Kiekviename tarpiniame mazge turi veikti kompiuteris su programa-maršrutizatorium, kuri parenka tolesnį paketo kelią, apeidama neveikiančius segmentus. Šie informacijos siuntimo susitarimai pavadinti TCP/IP protokolu. 1962 m. spalio mėn. šiam tyrimui vadovauti iš BBN (angl. Bolt, Beranek and Newman) atėjo J. C. R. Licklider’is (1915–1990). Nuo tada daugiau sutarčių imta sudarinėti ne su korporacijomis, o su „geriausiais akademiniais kompiuterių centrais“. Tuo metu dominavo paketinis darbas, o Licklider’is norėjo pereiti prie interaktyvesnio kompiuterių naudojimo. Atspindint tą pasikeitimą, jo padalinys buvo pervardintas į IPTO (angl. Information Processing Techniques Office). Iš 7 žmonių sudaryta BBN komanda dirbo sparčiai ir visą sistemą, apimančią tiek aparatūrinę dalį, tiek paketų valdymo programinę įrangą, įdiegė per 9 mėnesius. Pirmoji jungtis atidaryta 1969 m. spalio 29 d. 50 Kbps greičio linija buvo sujungti Los Angeles Kalifornijos universitete ir Stanfordo tyrimų institute nedideli kompiuteriai vadinami IMP (angl. Interface Message Processors). ARPANET sparčiai plėtėsi; jį pradėjo naudoti įvairių sričių mokslininkai. Pirma vieša tinklo demonstracija įvyko 1972 metais Kompiuterinių komunikacijų konferencijoje. Iš konferencijoje įrengto terminalo buvo galima kreiptis į bet kurį iš 40 JAV sujungtų kompiuterių. 1973 m. prie jo prisijungė Didžiosios Britanijos ir Norvegijos mokslinės organizacijos, – tad tinklas tapo tarptautiniu. 1974 m. Stanforde įsteigiamas „Telenet“ tinklas, komercinė ARPANET versija. 1983 metais ARPANET pasidalijo į du tinklus: MILNET - JAV gynybos tinklas, aptarnaujantis kariškius ir ARPANET - civilinių. Abu tinklai buvo tarpusavyje sujungti. Šis naujas darinys pavadintas internetu (angl. Internet). Lygiagrečiai atsirado nepriklausomi švietimo ir kiti tinklai: BITNET, CSNET. Vėliau jie prisijungė prie Interneto. 1985 metais Internete buvo virš 2000 mazgų. Svarbus Interneto vystymo etapas yra 1986 metai, kada Nacionalinis mokslo fondas (angl. NSF - National Science Foundation, JAV) sukūrė superkompiuterių tinklą NSFNET (angl. National Science Foundation Network - nacionalinio mokslo fondo tinklas), kurio greitaveika buvo didesnė (56 kbps). 1990 m., neatlaikęs konkurencijos, ARPANET liovėsi veikęs.
Naudota literatūra
http://lt.wikipedia.org/wiki/Arpanet, http://www.vvam.lt/NLU/JMTranslate2.html, http://en.wikipedia.org/wiki/BBN_Technologies, http://aura.el.vtu.lt/Diplomas/zodynas.htm, http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/internetas-jav-kudikis.html