Žodis angliškai:
Active Web Documents
Santrumpa:
AWD
Žodis lietuviškai:
Aktyvūs Web Dokumentai
Apibrėžimas:
Aktyvus web dokumentas
Dinaminiai web dokumentai tinka nevisiems atvejams. Dinaminis web dokumentas neleidžia atnaujinti informaciją ekrane, jei besikeičiant. Be to dinaminiai dokumentai neleidžia organizuoti grafinių objektų animacinius efektus. Todėl buvo sukurti du metodai, kurie leidžia nuolat vartotojo ekrane.
1. Push – technologija (arba informacijos pumpavimas serveriu). Šitas metodas reikalauja, kad serveris periodiškai generuotų ir siųstu naujas dokumentų kopijas . Tai reiškia, kad serveryje turi pastoviai funkcionuoti taikomoji programa, kuri surištų su dinaminiu dokumentu. Tai leidžia užtikrinti nuolatinį informacijos atnaujinimą ekrane, bet turi du trūkumus:
a) Labai apkrauna serverį (reikalauja labai didelių aparatinių resursų)
b) Įnešą vėlinimą.
Jei vartotojas atidarė tokį puslapį, serveris paleidžia dinaminę taikomąją programą, kuri yra surišta su puslapiu. Jei daug klientų vienu metu žiūri puslapį, tai serveris turi vykdyti daug taikomosios programos kopijų. Dinaminio dokumento turinys gali priklausyti nuo užklausos, todėl užklausos vykdymui reikalinga atskira dinaminio dokumento aplikacijos kopija. Užlaikymas gaunasi dėl apribotų procesoriaus resursų bei apriboto tinklo pralaidumo. Jei kompiuteryje veikia N aplikacijos, tai kiekviena jų atitinka N procesoriaus našumo. Serveris dažniausiai turi tik vieną LAN jungtį, per ją turi eiti visų užklausų traffic, todėl tinklas irgi tampa siaura vieta .
2. Antras metodas buvo sukurtas, kad sumažinti serverio apkrovimą. Metodas pagrįstas aktyvių dokumentų panaudojimu. Toks principas nereikalauja nuolatinio informacijos siuntimo iš serverio, o perduoda visa apkrovą naršyklei. Atėjus užklausai aktyviam dokumentui, serveris grąžina programą, kuri vykdoma tame pačiame kompiuteryje, kuriame veikia naršyklė. Tokiu būdu aktyvus dokumentų panaudojimas nereikalauja iš serverio daug procesoriaus laiko ir didelio tinklo pralaidumo. Procesoriaus apkrovimas sumažinamas dėl sekančių priežasčių:
1. Aktyvus dokumentas gali būti saugomas kaip statinis serverio failas, todėl naršyklė gali kešuoti dokumentą.
2. Aktyvus dokumentas neturi programinės įrangos visa programinė įranga įeina į naršyklės sudėtį.
3. Aktyvus dokumentas gali būti saugomas suarchyvuotame pavidale.
Java technologija
Aktyvių dokumentų kūrimui ir vykdymui plačiai taikoma firmos Sun Microsystems technologija Java. Java technologijoje, kad pabrėžti skirtumą nuo kitų taikomųjų programų, aktyvių dokumentų, programų aprašymui naudojamas terminas „apletas“ (applet - programytė). Java technologiją sudaro trys pagrindiniai komponentai:
1. Programavimo kalba. Speciali programavimo kalba, kuri gali būti panaudota kaip išeities kalba paprastoms programoms ir aplėtams.
2. Vykdymo terpė. Java technologija nurodo terpė ir aprašo priemonės, reikalingos Java programoms vykdymui.
3. Klasių bibliotekų. Java technologijoje numatyta didelė pagalbinių priemonių biblioteka, kuri supaprastina standartines procedūras.
Programavimo kalba Java: Ypatumai:
1. Aukšto lygio kalba
2. Universalumas (pradžioje buvo sukurtas apletų rašymui, bet tiko ir programų rašymui)
3. Panaši į C++
4. Objektinio programavimo kalba
5. Dinaminė kalba (kiekvienas objekto egzempliorius kuriamas dinamiškai vykdymo metu)
6. Griežta tipų kontrolė (kiekvienas duomenų tipas griežtai nurodytas)
7. Statinė tipų kontrolė (duomenų tipų kontrolė nevykdoma programos vykdymo metu. Tipų suderinamumo kontrolė atliekama transliavimo metu)
8. Lygiagretaus darbo užtikrinimas (Java leidžia programoje turėti daug valdymo srautų).
Java vykdymo terpė. Ypatumai:
1. Vykdymas interpretatoriumi. Java transliatorius transliuoja Java programą į nepriklausomą nuo kompiuterio architektūros bait-kodo Java pavidalą. Programa-interpretatorius tiesiogiai vykdo tą bait-kodą.
2. Automatinis šiukšlių surinkimas. Java vykdymo terpė turi automatinių atminties atlaisvinimo priemonių, t.y. skirtingai nei C ir C++ terpė automatiškai iškrauna iš atminties nenaudojamus modulius.
3. Daugiasrautinis vykdymas. Java terpė perima iš operacinės sistemos dalį surištų su procesų vykdymo funkcijų.
4. Priėjimas prie Internet. Java terpė turi biblioteką, kurią gali panaudoti, kad suteiktų galimybę Java programai tapti klientu ir per TCP arba UDP prisijungti prie nutolusio serverio.
5. Grafinio interfeiso palaikymas.
Java biblioteka 1. Darbo su grafikas priemonės. Šios bibliotekos priemonės leidžia valdyti ekrano pavidalą ir turinį, formuoti dialogo langus, vaizdus ir pan.
2. Tinklinio lygio įvestis/išvestis. Bibliotekos procedūros leidžia atidarinėti TCP sujungimus, priiminėti duomenų srautus, siųsti ir priiminėti UDP datagramas.
3. Sąveika su Web serveriu. Procedūros skirtos priėmimui prie statinių ir dinaminių dokumentu, prie kitų apletų.
4. Priėjimas prie vykdymo terpės. Pvz. Procedūra gali pareikalauti naujo valdymo srauto sudarymo.
5. Failų įvedimas/išvedimas. Darbo su failais lokaliajame kompiuteryje procedūros.
6. Įvykių fiksavimas. Procedūros, kurios kontroliuoja pelės paspaudimus, arba klaviatūros klavišo paspaudimas. 7. Netikėtų įvykių apdorojimas. Klaidų apdorojimo procedūros
Apletas (applet)
Šio tipo taikomąją programą turi tiktai Java. Apletas – tai programa, klaidžiojanti internete ir vykdoma „kliento” kompiuteryje. Tačiau kaip ir taikomojoje programoje su vartotojo sąsaja, apleto vykdymas paremtas įvykių apdorojimu. Naršyklė pati rūpinasi apleto veikimu: stabdo jį pereinant į kitą langą, perpiešia keičiant lango dydį ir t.t.
Kai kurios vizualios aplinkos HTML failą generuoja automatiškai. Naudojant aplete Swing elementus (pirmųjų sąsajų elementai buvo vadinami AWT), anksčiau minėtos struktūros HTML failas kai kurioms naršyklėms nebetinka (appletviewer niekas nepasikeitė). Esmė ta, kad Java 2 versijos nuorodos applet html faile buvo atsisakyta. Apletai dabar paleidžiami naršyklių papildymo programomis Java Plug-in. Jos automatiškai įtraukiamos į naršykles, bet jei jų nėra, tai galima ir atskirai atsisiųsti (nemokamai) adresu.
Java script technologija
JavaScript – objektiškai orientuota skriptų programavimo kalba, besiremianti prototipų principu. Dažniausiai kalba naudojama internetinių puslapių interaktyvumo realizacijai, bet taip pat naudojama ir kaip galimybė skriptais manipuliuoti tam tikromis programomis. Kalba sukurta Brendan Eich (Netscape) kompanijoje ir pavadinta Mocha, vėliau pervadinta į LiveScript, ir galiausiai tapo JavaScript. Vienas iš argumentų pervadinant kalbą buvo sintaksinis panašumas su Java kalba. Aktyviems puslapiams neturintiems ilgo ir sudėtingo kodo plačiai taikoma Java Script technologija. Vietoj apleto transliavimo į bait-kodą Java Script numato scenarijų kalbos taikymą ir integravimo į naršyklę priemonių, kurios interpretuoja išeities kodus. Java Script kodą galima apjungti su HTML kodu, todėl HTML dokumentas gali turėti Java Script funkcijas, kurios užtikrina bendravimą su vartotoju. Pvz. Java Script funkcija gali išvesti kvietimą, įvesti informacija, patikrinti, ar informacija įvesta teisingai, be to Java Script funkcijos gali atkurti audio failą. JavaScript kodas HTML dokumente rašomas tarp „tagų“ <script> ir </script> Aptikus tokį tagą, naršyklė iškviečia integruotą JavaScript interpretatorių. JavaScript kalbos sintaksė perimta iš C kalbos, su kitais komponentais bendraujama per interfeisus (dokumento objektinį modelį), palaikoma Unicode, reguliarios išraiškos (regular expresions), taip pat teksto vykdymas naudojant eval funkciją. Paprastai JavaScript kalbos kodas įtraukiamas į HTML gairės. HTML gairių lietuviški aprašymai puslapius, tokiu būdu išplečiant statinius HTML puslapius dinaminiu skripto funkcionalumu – galimas anketų parametrų tikrinimas, naujų langų atidarymas, suskleidžiamos hierarchinės struktūros rodymas, išsiskleidžiantis meniu ir daug kitų interaktyvumo formų. JavaScript kalba remiasi kelios pagrindinės svetainių kūrimo metodologijos – DHTML (Dinaminis HTML), Ajax pamokos, straipsniai, Single Page Application Taip pat JavaScript naudojamas įvairiuose įrankiuose – pavyzdžiui, Adobe Acrobat ir Adobe Reader programos leidžia naudoti skriptus PDFfaile
Naudota literatūra:
Doc. V. Daškevičiaus konspektas
http://moku.lt/darbai/moku.lt_java_programavimo_kalba
http://www.coders.lt/javascript/javascript