Aparatiniai tinklo srauto šifratoriai
KOMPIUTERIO APARATINĖS DALIES ĮVERTINIMAS
Personalinio kompiuterio aprašymas
Pasirinktą analizei ir įvertinimui kompiuterį sudaro 14 komponentų:
1. Pagrindinė plokštė. Abit IS7-E2 i865PE. Tai yra gerai apgalvota konstrukcija. Visos pagrindinės plokštės komponentės išdėstytos ergonomiškai ir kompaktiškai – nei rankai, nei akiai nėra už ko užkibti. Originaliai įrengti IDE lizdai, į kuriuos laidai įstatomi iš šono, o ne, kaip įprasta, iš viršaus. Toks sprendimas dar labiau sumažina laidų raizgalynę virš pačios plokštės, bet ištraukti taip prijungtus laidus - gana sudėtinga. Ant pagrindinės plokštės mikroschemos uždėtas nedidelis radiatorius ir firminis ABIT aušintuvas. 2. Procesorius. Intel Pentium 4 (S478) 2400 MHz 1 Mb cache 533 MHz. Kuo greitesnis procesorius, tuo greičiau veikia daugialypės terpės ir kitos pačios naujausios programos. “Pentium 4” 2,4 GHz dažnio procesorius gaminamas naudojant 0,13 mikronų technologiją. Pačios “Intel” teigimu, šis procesorius yra vienas inovatyviausių kompanijos pagamintų procesorių – jo branduolio dydis buvo sumažintas net 10%. Sumažintas padengiamas plotas leidžia gamintojui ant vienos plokštelės patalpinti daugiau komponentų, o tai logiškai veda prie procesorių kainos mažinimo. Šiandien naujausi “Intel” procesoriai yra bene 5 kartus kompaktiškesni nei pirmieji “Pentium 4”. Naujieji procesoriai taip pat sunaudoja mažiau elektros energijos. 3. Grafinė posistemė. ABIT RX300SE PCI-E 128MB 64-BIT TV DVI. Tokia vaizdo plokštė yra funkcionali ir sparti, turinti TV-out ir DVI jungtis. Su dideliu atminties kiekiu plokštė leidžia monitoriuje beveik idealiai atvaizduoti sudėtingus grafinius pasaulius. 4. Operatyvioji atmintis. PQI 256 MB DD400. Kompiuteryje yra 256 MB operatyviosios atminties. DDR SDRAM – greita, bendrai visoms aplikacijoms skirta operatyvioji atmintis, be kurios neįsivaizduojami naujausi žaidimai, be kurios vis lėčiau veikia ir naujausia programinė įranga. 5. Kietasis diskas. Seagate Barracuda 7 080 Gb 7200 rpm 8 Mb SATA. Tokios talpos saugykloje tikrai nepritruks vietos MP3 failų kolekcijai, fotografijų albumams, kitoms daugialypės terpės byloms (kurios dažniausiai ir “suryja” didžiąją dalį vietos). 7.200 RPM (disko apsisukimų greitis) yra būtinas dalykas dirbant su garsu ir grafika, nes 5.400 RPM kietieji diskai veikia maždaug 30% lėčiau. Didelis disko greitis būtinas greitam failų nuskaitymui ir įrašymui. Seagate firmos kietieji diskai yra stabilūs ir patikimi. 6. Diskų nuskaitymo įrenginiai. DVD-RW įrenginys Samsung TS-H552U (52×32x52×16x). DVD-RW įrašymo įrenginys, kad būtų galima įrašyti į kompaktinį diską filmus ir nereikėtų jų (užimančių daug vietos) archyvuoti kietajame diske. Taipogi kompiuteryje yra CD-RW įrenginys, kad būtų galima įrašyti ir CD diskus - CD-RW įrenginys Lite-On SOHR-5238S (52×32x52x). 7. Išorinės jungtys. Kompiuteryje yra 4 USB jungtys. USB jungtis yra labai svarbi. Svarbu, kad būtų kelios USB jungtys, tuomet bet kada būtų galima lengvai prie kompiuterio prijungti įvairią periferinę įrangą – skenerį, interneto kamerą, skaitmenines kameras, MP3 grotuvą ir t.t. 8. Garso plokštė. Nors į pagrindinę plokštę yra integruota garso plokštė, tačiau to nepakanka geram garso atkūrimui, todėl buvo įmontuota Creative Labs Sound Blaster Audigy 2 korta. Tai yra būtinybė, turinti bene 4 kartus daugiau garso apdorojimo galios nei senesnės kortos. 9. Tinklo plokštė. Fast Ethernet 10/100 tinklo plokštė Realtek RTL8139. Magistralė PCI. Integruota į pagrindinę plokštę. 10. Monitorius. BenQ FP767 17″. Reakcijos laikas 12ms, kontrastas: 600:1, žiūrėjimo kampai - 140°/140°. Tai yra skystųjų kristalų monitorius, kuris 11. Garso sistema. 5.1 Creative SBS560 (5 x 6W + 12W sub). Penkios mažos ir viena didelė kolonėlė atkuria labai gerą garsą. 12. Pelė. Logitech B58 BLACK, Premium Optical, Wheel. Pelė –optinė. Be jokių mechaninių detalių. Darbas su pele tampa malonumu. 13. Klaviatūra. Logitech Cordless. Kompiuteris yra su beviele infraraudonaisiais spinduliais komunikuojančia klaviatūra. Dabar su kompiuteriu galima dirbti ir patogiai įsitaisę sofoje. 14. Korpusas. Codegen BRIZA 6097-QS-USB/Audio/2xFAN (titanium) + ATX350W. Kompiuterio korpusas yra lengvai išardomas (be varžtų, kad nereikėtų atsuktuvo), didelis (kad ateityje tilptų papildoma įranga) ir atviras kompiuterio atnaujinimams – būtų laisvos vietos papildomiems įrengimams.
Pasirinktas analizei kompiuteris yra gana brangus (jo ekonominė vertė pateikta skyrelyje “Ekonominės aplinkos įvertinimas”), tačiau labai greitai veikia su daugybe programų vienu metu, kokybiškai atkuria vaizdą ir LCD monitorius nekenkia akims, kaip CRT monitoriai. Kompiuterio atnaujinimo galimybės
Kiekvienas kompiuterių vartotojas žino, kad kompiuterinė įranga kaip beveik jokia kita ypač greitai “sensta”. Pirmiausiai tai susiję su programinės įrangos gamintojais, kurie kuria vis sudėtingesnes programas, kurios savo ruožtu reikalauja galingesnių kompiuterių. Tokiais atvejais didžioji dalis vartotojų tiesiog atnaujina savo įrangą – nusiperka daugiau operatyvinės atminties, talpesnį kietąjį diską, didesnį monitorių, greitesnį modemą ir t.t. Tiesa, ateina toks metas, kai net ir atnaujintas kompiuteris tampa beviltiškai pasenęs, tada tenka pirkti naują.
Operatyvioji atmintis. Kompiuterio atnaujinimą reikėtų pradėti kaip tik nuo jos. Pastarąją atmintį kompiuteris naudoja nuolatiniam darbui – iš kieto disko nuskaito jam reikiamą informaciją ir, kad būtų greičiau, kai vartotojas dirba, saugo ją operatyvinėje. Jei kompiuterio sisteminė plokštė turi laisvos vietos tokiai atminčiai, kuria šiandien dar prekiaujama – reikia įsitaisyti operatyvinės atminties kuo daugiau. Nors kompiuteryje yra 256 MB darbinės atminties, papildomas SDRAM arba DDR kiekis tikrai nepakenks. “Windows XP” operacinės sistemos darbui paprastai rekomenduojama ne mažiau kaip 256 MB darbinės atminties. O kur dar taikomosios programos, su kuriomis dirbama kasdien ir kurioms irgi reikia papildomos atminties. Įstatyti darbinę atmintį nesudėtinga - pakanka tik atidaryti kompiuterio dėžę ir į laisvą lizdą įstatyti papildomą atminties modulį. Nereikia papildomai derinti kompiuterio ar diegti tvarkykles, tik prieš perkant papildomai atminties reikia įsitikinti, ar kompiuteryje dar yra laisvų lizdų. Procesorius. Rimtai nusiteikusieji atnaujinti savo kompiuterį visada pradeda nuo jo širdies – procesoriaus ir jį palaikančios motininės plokštės. Konfigūracijų ir atnaujinimo būtų yra daug, tačiau esminis dalykas įstatant naują procesorių yra tai, kad kompiuterio greitį galima padidinti ne 10% ar 20%, tačiau net iki 100%. Kaina svyruos priklausomai nuo naujo procesoriaus galingumo.
Procesorius jautrus mechaniniams ir elektriniams pažeidimams, todėl į pagrindinę plokštę jį statyti reikia labai atsargiai. Keičiant procesorių, vartotojas turi ne tik teisingai įstatyti procesorių, bet ir užtepti ant jo aušinimo skysčio bei uždėti ant viršaus radiatorių su aušintuvu. Procesoriaus atnaujinimas suteikia papildomos erdvės ir taikomųjų, ir “sunkiasvorių” programų darbui. 3D vaizdo atveju verta kartu atnaujinti ir vaizdo plokštę bei darbinę atmintį. Vaizdo plokštė. Norint aukštos kokybės vaizdo esant didelėms raiškoms, kai įjungiami įvairiausi efektai, reikės „GeForce4 Ti4600“ arba „ATI Radeon 9700 Pro“ spartintuvų. Kainų skirtumas - įspūdingas (1000 Lt), bet ne mažiau įspūdingas ir 3D vaizdo spartos padidėjimas (3 kartus). Taikomosioms ir “sunkiasvorėms” programoms pakeistas 3D spartintuvas neturi beveik jokios įtakos. Tačiau jei dirbama su sudėtinga vaizdo apdorojimo programine įranga, reikia pagalvoti apie profesionalams skirtas vaizdo plokštes, pavyzdžiui, „Matrox Parhelia 512“ (1799 Lt). Keisti vaizdo plokštę gana sudėtinga. Įstatyti pačią plokštę į AGP lizdą nesunku, tačiau to negalima pasakyti apie tvarkyklių diegimą, galintį net virsti visos operacinės sistemos perinstaliavimu. Bet kuriuo atveju verta apsilankyti vaizdo plokštės ir 3D procesoriaus gamintojų svetainėse ir atsisiųsti naujausias tvarkykles. Naujausios vaizdo plokštės jau turi AGP 8X sąsają su pagrindine plokšte ir yra suderintos su „DirectX 9“. Diegiant tokią plokštę galbūt prireiks atnaujinti ir pagrindinę (jei norima išnaudoti AGP 8X sąsajos teikiamus privalumus). Taip, keisti vaizdo plokštę - brangus, bet žaidimų spartai teigiamos įtakos turintis kompiuterio atnaujinimo būdas. Kietasis diskas. Kompiuteryje jau yra 7200 aps./min. kietasis diskas, bene vienintelė priežastis, dėl kurios verta atnaujinti šią dalį - talpos trūkumas. Dirbant su didžiuliais grafikos, vaizdo ar garso failais, galima padidinti kietojo disko erdvę iki 120 arba 200 GB. Tačiau reikia prisiminti - daugiau kaip 137 GB talpos diskams gali prireikti papildomo IDE valdiklio arba naujos pagrindinės plokštės, suderinamų su „Big Drives“ standartu. Tuo nepasirūpinus gali būti, kad bus galima naudoti tik dalį naujojo 200 GB kietojo disko talpos. Be abejo, keičiant tik kietojo disko talpą programų sparta nekinta, o jei ir pakinta, tik labai nežymiai į neigiamą pusę. Didesnės įtakos bendrai kompiuterio spartai turi įstatytas kietasis diskas su spartesne sąsaja (UDMA/133). Įstatyti kietąjį diską į kompiuterį nesudėtinga, tačiau bus sugaišta daug laiko vėl įkeliant visas programas, įskaitant ir operacinę sistemą, jas derinant, perrašant asmeninius duomenis. Jei duomenų nedaug, galima pabandyti įrašyti juos į CD-R diskus, kurie padės atkurti tą pačią operacinės sistemos ir taikomųjų programų būklę. Geriausia būtų programas diegti iš naujo. Taip, kietojo disko keitimas turi prasmę tik tada, kai trūksta vietos duomenų failams išsaugoti. Visiškas kompiuterio atnaujinimas. Užuot keičiant po vieną, galima iš karto pakeisti daugelį kompiuterio dalių - tai bus naudinga bet kurio tipo programų ir žaidimų spartai. Aukščiausios klasės kompiuteryje turėtų būti pažangiausios technologijos: UDMA/133 kietųjų diskų sąsaja, DDR333 darbinė atmintis, AGP 8X lizdas. To vidutinės klasės kompiuteris dažniausiai neturi, todėl reikia keisti jo pagrindinę plokštę. Keičiant šią plokštę, procesorių, vaizdo plokštę, atmintį ir kietąjį diską vartotojas keičia visą kompiuterį: iš senų dalių belieka optinių ir magnetinių diskelių įrenginiai bei korpusas (pastarąjį, beje, irgi galbūt teks pakeisti). Taigi dažnai geriau parduoti seną kompiuterį ir pirkti naują. Pereinant nuo vidutinės prie aukščiausios klasės kompiuterio naudinga tik visiškai jį atnaujinti. Tai galioja visų tipų programoms ar žaidimams. GAUT
GAUT – vienas iš akademiniams tikslams skirtų aukšto lygio sintezės įrankių. Sintezė pirmiausia pradedama nuo C arba C++ aprašo suformuojant galimą išlygiagretinimą, vėliau formuojant apjungimą, paskirstymą srityje, planavimą. Naudojamos dvi būtinos sintezės konstrukcijos: našumas bei sinchrosignalo periodas. GAUT, generuojant VHDL arba SystemC, naudojami duomenų srautų grafai, sugeneruoti GCC, bei bibliotekinės tikslo charakteristikos sričiai, greičiui. Įrankis taip pat gali generuoti SystemC TLM modelius.
GAUT principinė HLS schema GAUT generuoja VHDL testines programas bei naudoja Modelsim grafinę sąsają. Įrankis pritaikytas Solaris, Linux, Windows operacinėms sistemoms. Sintaksę palengvinantis teksto redaktorius leidžia projektuotojams nuskaityti bei analizuoti DSP algoritmą. Analizės rezultatas – tai grafinis duomenų srautų atvaizdavimas, kuriame pateikiamas galimas aprašo lygiagretumas. Sintezės rezultatas – RTL failas.
Spark
Spark – dar vienas HLS akademinis įrankis. Sukurtas Microelectronic Embedded Systems Labaratory. Spark kaip įvesties informaciją priima ANSI C elgsenos aprašą, atlieka duomenų priklausomybės analizę, planavimą, apjungia resursus bei suformuoja RTL VHDL. Projektuotojas gali valdyti transformacijas naudodamas skriptus. Spark nepalaiko rodyklių tipų, funkcijų rekursijos, vadinamų šuolių (angl. control-flow jumps). Kaip įvesties informaciją Spark priima taip pat ir aparatūrinės įrangos bibliotekas (konstrukcijų aprašai, laikinės charakteristikos). Spark naudoja trijų lygių tarpinius atvaizdavimus: valdymo eigos grafai (angl. control flow graphs CFGs), duomenų kitimo grafai (angl. data flow graphs DFGs), hierarchiniai užduočių grafai (ang. hierarchical task graphs HTGs).
Spark principinė HLS schema
Spark efektyvumas patikrintas realiose projektuose kaip Intel Pentium procesoriaus instrukcijų ilgio dešifratoriuje, daugialypės terpės taikomuose uždaviniuose kaip MPEG-1, MPEG-2 bei GIMP grafikos apdorojimo įrankyje. Spark projektas remiamas SRC (Semiconductor Research Corporation) bei Intel korporacijų.