Žodis angliškai:
Distance Vector Multicast Routing Protocol
Santrumpa:
DVMRP
Žodis lietuviškai:
Nuotolinis vektorinis grupinės transliacijos maršrutizavimo protokolas
Apibrėžimas:
Nuotolinis vektorinis grupinės transliacijos maršrutizavimo protokolas (Distance Vector Multicast Routing Protocol, DVMRP), aprašytas RFC 1075 specifikacijoje, gali būti charakterizuotas taip:
* remiasi nuotoliniu vektoriniu algoritmu ir jam būdingos visos šio algoritmo savybės.
* priklauso tankaus režimo protokolų klasei, naudojančių patikrinimą per atgalinius kelius.
* paketus perduoda pagal medžių su viršūnėmis šaltiniuose struktūrą.
* yra priklausomas nuo protokolų, kadangi negali naudoti įprastas maršrutizacijos lenteles sprendžiant paketų persiuntimo klausimus.
Paaiškinimas:
DVMRP buvo vienas iš pirmųjų grupinio transliavimo srauto persiuntimo protokolų MBone bandomajame tinkle. Grupinė maršrutizacija ankstyvojoje Mbone versijoje iš esmės buvo valdoma plataus transliavimo valdoma forma, tada atėjęs su grupiniu adresu paketas būdavo perduodamas visomis sąsajomis išskirus tą iš kurios atėjo paketas. Tam, kad nekviktų užsiciklinimas, maršrutizatoriai įsimindavo paketo persiuntimo faktą ir atėjus tokiam pačiam paketui jį atmesdavo. Siekiant sumažinti nenaudingą srautą tinkle buvo naudojamas IGMP protokolas. Naudojant šį protokolą maršrutizatoriai išsiaiškindavo, tiesiogiai prijungtuose prie maršrutizatorius tinkluose yra galiniai mazgai, kurie priklauso tam tikrai grupei ar ne. Jai maršrutizatorius nustatydavo, kad prie tam tikros sąsajos prijungtame tinkle nėra galinių mazgų priklausančių grupinio transliavimo grupei, tai nesiusdavo per tą sąsają transliacinio paketo. Tačiau toks priėjimas pilnai nepanaikindavo perteklinio srauto tinkluose, kadangi maršrutizatorius negalėdavo patikrinti grupei priklausančių mazgų egzistavimą toliau, nei prie jo tiesiogiai prijungtuose potinkliuose. Taigi maršrutizatorius perduodavo paketą kitam maršrutizatoriai net jai prie maršrutizatorius tiesiogiai prijungti mazgai ar kiti prie jo prijungti maršrutizatoriai neturi grupei priklausančių mazgų ar išvis neturi mazgų. Norint modernizuoti DVMRP reikėjo papildomų keleto metų darbo.
Svarbiausia modernizacijos tikslas buvo paketų perdavimas tik tais keliais, kurie vieninteliu ir trumpiausiu keliu sujungia gavėją su šaltiniu. Tokie keliai sudaro medį su šaltiniu viršūnėje. Tie keliai sujungia trumpiausiu keliu visus maršrutizatorius prie kurių prijungti grupės nariai su maršrutizatoriumi prie kurio prijungtas šaltinis. Algoritmų skirtų grupiniam transliavimui tolesnis tobulinimas susijęs su tankaus režimo algoritmu, kuris gavo pavadinimą transliavimas ir pašalinimas (broadcast and prune). Šis algoritmas buvo pritaikytas tinklams, kuriuose grupių narių tankis didelis, o atvejai, kada potinkliuose nėra nei vienos grupės nario yra labai reti, todėl jų atvejis išskirtinis. Tokiais atvejais maršrutizatorius, aptikęs potinklį, neturintį nei vieno grupės nario, apie tai praneša kitiems maršrutizatoriams ir inicijuoja perteklinių maršrutų panaikinimą. To paskuoje gaunamas medis vadinamas atgalinio trumpiausio kelio medžiu. Jo sudarymui būtini žingsniai:
1. Šaltinis išsiunčia paketą su grupiniu adresu savo lokaliuoju tinklu. Prie lokalaus tinklo prijungtas maršrutizatorius gavęs paketą išsiunčia jį per visas išorines sąsajas.
2. Kiekvienas maršrutizatorius, gavęs paketą, įvykdo RPF (reverse path forwarding) patikrinimą. Maršrutizatorius iš tam tikros sąsajos priima paketa tik tuo atveju, jai nustato, kad per ji eina efektyviausias kelias šaltinio link. Visi paketai, priimti iš teisingos sąsajos yra perduodami per visas išorines sąsajas, o visi kiti atmetami.
3. Galiausiai pasiekiamas galinis maršrutizatorius, prie kurio prijungtas tam tikras kiekis galinių mazgų. maršrutizatorius privalo patikrinti ar yra prie jo prijungtuose potinkliuose grupės, kurios adresas nurotas pakete nariai. Tam maršrutizatorius periodiškai siunčia IGMP užklausas. Jai grupės nariai yra, tai maršrutizatorius išsiuntinėja jiems paketus ir nesiunčia maršruto panaikinimo (prune) užklausos. Jai grupės nariu nerasta, tada maršrutizatorius išsiunčia maršruto panaikinimo užklausą per RPF sąsają - sąsają, kuri naudojama perduodant paketus šaltinio link.
4. Maršruto panaikinimo pranešimai perduodami atgaline kryptimi šaltiniui ir maršrutizatoriai visame kelyje fiksuoja maršruto panaikinimą sąsajai iš kurios gautas pranešimas.
Taigi, plataus transliavimo ir maršruto nutraukimo protokolai priklauso tankaus režimo protokolams ir yra efektyvus, kai tinkle yra daug grupių ir paketų tolesnis perdavimas yra tikslingas. Tik tais atvejais, kai ateina pranešimas apie maršruto panaikinimą maršrutizatorius nutraukia grupinio srauto perdavimą tam tikra sąsaja. Pagrindinis šių protokolų trukumas yra tai, kad kiekvieno šaltinio informacija turi būti saugoma kiekviename tinklo maršrutizatoriuje, nepriklausomai nuo to ar yra prie jo prijungtų grupės narių ar kitų maršrutizatorių su grupės nariais. Jai grupė nėra tanki, tai tinkle tenka saugoti didelius informacijos kiekius apie transliacinio tinklo būseną ir dalis tinklo pralaidumo gali būti prarasta. Šis trukumas tapo postūmiu sukurti naujos klasės protokolus, vadinamus praretinto režimo protokolais. Juose siekiama efektyvumo dirbant grupėse, kurių narių nėra daug, o išsibarstymas po tinklus yra labai didelis, kas labiau atitinka realias grupes. šie protokolai yra MOSPF ir PIM-SM.
Naudota literatūra:
Олифер В.Г., Олифер Н.А. Компьютерные сети. Принципы, технологии, протоколы (4-ое изд.). Питер. 2010. 945 psl. [621-640].