Domain Name System
DNS
Srities vardų struktūra
Apibrėžimas
DNS tai neatsiejama interneto dalis, šis servisas vardiniams adresams (pvz.: delfi.lt) priskiria tam tikrą IP adresą (pvz.: 81.16.232.111). Visa tai atieka specialus DNS serveriai.
Paaiškinimai
Deka DNS Internete daug lengviau, nes nereikia įsiminti daug sudėtingų skaičių (IP adresų), o žinoti tik puslapio pavadinimą t.y. tam tikrą žodį. Internetiniai puslapių vardai dar būna vadinami domeniniais ir sudaromi pagal tam tikrą hierarchinę struktūrą. DNS serveris yra neatskiriama TCP/IP tinklų dalis. Susijungiant kompiuteriams internete, DNS serveriai naudojami kiekvieną kartą, kai vartotojas nurodo serverio, tam kad priskirti duotos sistemos vardui jo IP adresą. Atskiro kompiuterio vartotojas DNS serverio adresą gauna susijungdamas su savo interneto tiekėju. TCP/IP tinklų administratoriai nurodo DNS serverio adresus konfigūruodami klientų TCP/IP.
DNS vardų hierarchija:
Aukščiausio lygio sritys:
- Kiekvieno DNS vardo pirmasis žodis iš dešinės nurodo aukščiausiojo lygio domeną (top level domain). Šie domenai iš esmės funkcionuoja kaip registracijos biurai antrojo lygio domenams. Pvz., example.net administratorius kreipėsi į aukščiausiojo lygio domeną net ir užregistruoja ten vardą example.net, sumokėjęs tam tikrą pinigų sumą. Dabar šis administratorius turi išskirtinę teisę skirti vardus šio „example.net“ domeno ribose, pavyzdžiui, www.example.net ir abc.def.example.net
DNS vardų erdvė numato aštuonių aukščiausiojo lygio domenų egzistavimą, kurie skirti specializuotiems tikslams:
- com – komercinės organizacijos;
- edu – Šiaurės Amerikos mokslo įstaigos;
- gov – JAV vyriausybinės organizacijos;
- int – organizacijos, sukurtos tarptautiniu susitarimu;
- mil – JAV karinės organizacijos;
- net – tinklo organizacijos;
- org – ne komercinės organizacijos.
- CC - dviraidis šalies kodas (CC - country code pvz.: LT)
Antro lygio sritys:
- Aukščiausiojo lygio domeno vardų registracijos tarnybos saugo įrašus, identifikuojančius kiekvieno antro lygio domenų savininkus, taip pat dviejų jų DNS serverių IP adresus, kurie funkcionuos kaip tolesnis informacijos šaltinis apie antro lygio subdomenus. Norėdama formuoti antrojo lygio domeną, organizacija turi turėti mažiausiai du DNS serverius, dar vadinamus autoritetiniais. Egzistuoja DNS serverių versijos visoms pagrindinėms tinklų operacinėms sistemoms. Šie serveriai yra vieninteliai šaltiniai apie pilną konkretaus domeno informaciją. Kai tinklo administratorius nori papildyti savo tinklą dar vienu hostu ar subdomenu, jis būtinai atnaujina informaciją savo DNS serveryje. Kai vartotojas arba programa, kur nors internete bando nustatyti IP adresą susieta su konkrečiu vardu, jo užklausos keliauja iš DNS aukščiausiojo lygio serverio į nurodytą antrojo lygmens domeno serverį. Būtent dėl to DNS nusakoma, kaip išskirstyta duomenų bazė. Informacija apie atskirus hostus, įeinančius į konkretų domeną, saugomas to domeno autoritetiniame to domeno serveryje. Nėra jokio pilno visų hostų vardų sąrašo interneto tinkle.
Šakniniai vardų serveriai (Root Name Server)
- Dauguma atvejų DNS serveriai, neturintys informacijos apie prašomą vardą, siunčia iteracinę užklausą vienam iš šakninių vardų serverių. Šakniniai vardų serveriai (Root Name Server) saugo informaciją apie visus aukščiausiojo lygio domenus, esančius DNS vardų erdvėje. Diegiant naują DNS serverį, vieninteliai adresai, reikalingi klientų užklausų apdorojimui, yra šakninių serverių adresai, kadangi šie serveriai gali nukreipti užklausą į bet kurį aukščiausiojo lygio domeną ir taip toliau iki autoritetinio informacijos šaltinio. Šiuo metu egzistuoja 13 šakninių serverių, kurie apdoroja milijonus užklausų kiekvieną parą.
Kaip veikia DNS
- Žiūrint kliento akimis, procedūra vykdoma sekančiai: taikomoji programa siunčia užklausą DNS serveriui, kuris saugo ieškomą vardą, paskui serveris atsako pranešimu, kur saugomas IP adresas, atitinkamas duotajam vardui. Gavusi šį adresą programa jau gali nusiųsti pranešimą reikiama kryptimi.