|
Dydis: 4127
Komentaras:
|
Dydis: 4163
Komentaras:
|
| Pašalinimai yra pažymėti taip. | Pridėjimai yra pažymėti taip. |
| Eilutė 41: | Eilutė 41: |
| ##Pateikite naudotos literatūros sąrašą | . http://lt.wikipedia.org/wiki/HTTP . http://www.spauda.lt/java/apiehttp.htm |
Hypertext Transfer Protocol
HTTP
Hyperteksto perdavimo protokolas
Apibrėžimas
Tai yra pagrindinis ir populiariausias visame pasaulyje metodas pasiekti informacija pasauliniame tinkle (World Wide Web), kitaip sakant - tai hyperteksto perdavimo protokolas, Interneto pagrindas. Pagrindinis protokolo tikslas yra pateikti standartizuotą būdą HTML puslapių peržiūrai.
Paaiškinimai
HTTP yra užklausos – atsakymo protokolas, kuris inicijuoja ryšį tarp kliento ir serverio. Naršyklė yra HTTP klientas, kuris naudodamas TCP/IP ryšį (dažniausiai HTTP protokolui naudojamas 80 prievadas „Portas“), siunčia užklausą pvz.: „GET / HTTP/1.1 į tam tikrą nutolusį kompiuterį ar serverį. HTTP serveris gavęs užklausą „GET / HTTP/1.1“ atgal atsiunčia atsakymą „200 OK“ kartu su susijusiu pranešimu, kuris dažniausiai būna HTML puslapis.
Yra galimi trys HTTP operacijų tipai:
1. Aukščiau aprašytas, tiesioginis ryšys, kuris vyksta betarpiškai tarp kliento ir serverio.
2. Panaudojant papildomus (tarpinius) serverius. Galimi trys atvejai:
"Proxy" veikia klientų pusėje ir jų užklausas perduoda serveriui. Tai gali būti ir lokalaus tinklo ekranas ("firewall"), kuriam serveris turi "prisistatyti", kad galėtų bendrauti su surinkėju, kuris priima tik tuos atsakymus, kurie praėjo pro filtrą. Kitu atveju, kai valdomos skirtingos kliento ir serverio HTTP versijos, "proxy" atlieka vertėjo paslaugas.
"Gateway" (tiltas) klientui prisistato, lyg jis ir būtų tikrasis serveris. Per jį kiti serveriai, neturintys tiesioginio ryšio su klientu, gali perduoti informaciją. Naudojant kaip ekraną ("firewall"), prisistatyti turi klientas (o ne serveris, kaip "proxy" atveju), kuris po to (jei užklausa patenkinama) prileidžiamas prie serverio. Kitu atveju, tai ryšio palaikymas su serveriu, nedirbančio HTTP protokolu, pvz., FTP ar "Gopher".
"Tunel" paprasčiausiai tėra jungtis tarp dviejų TCP ryšių. HTTP paketai keliauja nepakitę. Jie naudojami, kai tarp kliento ir serverio yra tarpinis serveris, o kita nesvarbu.
3. Trečiasis HTTP operacijų tipas - „cache“, t.y. ankstesnių užklausų ir atsakymų įsiminimas.
- Jei užklausa sutampa su kuria nors, saugoma „cache“ serveryje, - iškart siunčiamas atsakymas. „cache“ gali būti tiek kliento, tiek serverio pusėje. Ne visas tranzakcijas galima įsiminti, - ir tai gali valdyti tiek klientas, tiek serveris.
Pagrindinės HTTP užklausos:
GET – dažniausiai naudojama užklausa. Ji reikalauja tam tikro resurso (duomenų) duotu URL adresu.
POST – panašu į GET, bet siunčiama papildoma informacija, paprastai raktų ir reikšmių poros, nusakančios HTML formos laukų reikšmes.
PUT – naudojama failų dėjimui į serverį.
DELETE – naudojama trynimui, retai palaikoma.
HEAD – panaši į GET, tačiau reikalaujama tik atsakymo antraštė, o pats atsakymo dokumentas nelaukiamas.
TRACE – grąžina gautą užklausą, gali būti naudojama tikrinimui, kokių papildomų meta-duomenų prideda tarpiniai serveriai.
CONNECT – retai palaikoma, dažniausiai naudojama „tuneliniam ryšiui“ (SSL tunneling)
HTTPS yra saugi HTTP versija, naudojanti SSL/TLS sauganti duomenis. Šis protokolas įprastai naudoja 443 TCP prievadą. Šis protokolas naudojamas, kur reikalingas duomenų saugumas ir slaptumas pvz.: internetinė bankininkystė. HTTPS protokolas naudoja susijungimą per „tunelį“, kad duomenys keliautų nepakitę ir nepatektų į tarpinius serverius.
Naudota literatūra