Žodis angliškai
X.400
Santrumpa
X.400
Žodis Lietuviškai
X.400
Apibrėžimas
X.400 yra ITU-T rekomendacijų rinkinys, kuris nurodo duomenų perdavimo tinklų standartus pranešimų aptarnavimo sistemoms (angl. Message Handling Systems, MHS), t.y. el. paštui. Nors X.400 niekada netapo universalus interneto el. pašto standartas, jis kartais naudojamas organizacijų tinkluose arba privačiuose el. pašto produktuose, tokiuose kaip Microsoft Exchange.
Paaiškinimai
Pirma X.400 rekomendacija buvo paskelbta 1984 metais (Red Book), o iš pagrindų atnaujinta versija buvo paskelbta 1988 metais (Blue Book). Naujos savybės ir atnaujinimai pridėti 1992 metais (White Book). Nors X.400 pradžioje buvo kuriamas veikti OSI transportiniame lygmenyje, tačiau pritaikymai įgalinantys veikti per TCP/IP ir RFC 1006 tapo populiariausi naudojant X.400.
Sukurtas bendradarbiaujant su ISO, X.400 rekomendacijos nurodo OSI standarto protokolus, skirtus apsikeičiant ir adresuojant elektroninius pranešimus. Šios rekomendacijos apibrėžia MHS techninius aspektus:
ITU-T Rec. X.402 | (ISO/IEC 10021-2) apibrėžia visos MHS sistemos architektūrą;
ITU-T Rec. X.411 | (ISO/IEC 10021-4) apibrėžia pranešimų perdavimo tarnybą (angl. MTS) ir jos funkcinį pranešimų perdavimo programą (angl. MTA);
- ITU-T Rec. X.413 | (ISO/IEC 10021-5) apibrėžia pranešimų saugojimą.
Kaip ir dauguma ISO standartų, kurie buvo susiję su taikomojolygio tinklais, Š.Amerikoje X.400 nesugebėjo rimtai pasipriešinti SMTP, interneto pagrindu veikiančiam ekvivalentui. Tačiau Europoje, P.Amerikoje ir Azijoje X.400 yra pakankamai plačiai paplitęs, ypač EDI (Electronic Data Interchange) tarnybose. Beje, ir Š.Amerikoje X.400 dar vis naudojamas tam tikrose srityse, pvz. kariuomenėje, žvalgyboje ir aviacijoje, pagrinde dėl to, kad X.400 integracijos ir saugumo funkcijos buvo sukurtos ir pritaikytos daug anksčiau nei SMTP analogai (S/MIME, PGP and SMTP-TLS). Dėl panašių priežasčių X.400 naudojamas EDI pranešimų perdavimams tarp programinės įrangos.
Pranešimų aptarnavimas yra paskirstyta informacijos apdorojimo užduotis, kuri apjungia dvi bendras užduotis: pranešimų aptarnavimą ir pranešimų saugojimą. ITU-T rekomendacijos apibrėžia specifinius protokolus dideliai daliai komunikacijos užduotims. Pavyzdžiui, P1 protokolas naudojamas vien tik komunikacijai tarp MTA, o P7 tarp vartotojo pašto programos ir pranešimų saugojimo.
1994 metais P7 buvo papildytas naudotis katalogais, skirtais gautų pranešimų saugojimui, ir daugeliu automatinių funkcijų, tokių kaip auto-katalogavimas, atsakymų (angl. reply) koreliacija ir t.t.
Svarbios X.400 savybės: struktūrinis adresavimas, ASN.1 dvejetainiu kodu įgalinamas daugialypės terpės turinys (senesnis ir daug efektyvesnis nei MIME) ir kompleksinės apsaugos priemonės. Kadangi X.400 tarnybos buvo perduotos PTT (Postal, telegraph and telephone service) valdymui, X.400 buvo papildytas automatiniais pranešimų siuntimais tarp X.400 ir kitų PTT tarnybų: Telex, faksimilių ir fizinio pašto.
X.400 adresas susidaro iš kelių elementų:
- C (Valstybės pavadinimo) ;
- ADMD (Administracijos valdymo domeno; dažniausiai viešos pašto tarnybos tiekėjas)
- PRMD (Privataus valdymo domeno)
- O (Organizacijos pavadinimo)
- OU (Organizacijos vienetų pavadinimų)
- G (Priskirto vardo)
- I (Inicialų)
- S (Pavardės)
Patys standartai nenurodo kaip šie el. pašto adresai turi būti užrašyti (pvz. vizitinėse kortelėse); RFC 1685 nurodo vieną kodavimą, paremtą 1993 metų ITU-T rekomendacijų F.401 juodraščiu, kuri atrodė taip:
- G=Georg; S=Hansen; O=sintef; OU=delab; PRMD=uninett; ADMD=uninett; C=no
Palyginus su SMTP:
Manoma, kad šio adresavimo formato nepatogumas yra vienas iš faktorių, neleidžiusių išpopuliarėti X.400
Naudota literatūra
http://en.wikipedia.org/wiki/X.400
http://www.networkcomputing.com/718/718w2.html
http://searchexchange.techtarget.com/sDefinition/0,,sid43_gci213396,00.html