|
Dydis: 1946
Komentaras:
|
Dydis: 3168
Komentaras:
|
| Pašalinimai yra pažymėti taip. | Pridėjimai yra pažymėti taip. |
| Eilutė 2: | Eilutė 2: |
| VirtualBox Remote Desktop Protocol | [[Freenet]] |
| Eilutė 5: | Eilutė 5: |
| VRDP | [[Freenet]] |
| Eilutė 8: | Eilutė 8: |
| virtualbox nuotolinio monitoriaus protokolas | Nemokamas tinklas |
| Eilutė 11: | Eilutė 11: |
| VirtualBox, grafinė vartotojų aplinka, turi integruota serveryje VirtualBox Remote Desktop Protocol (VRDP). Tai leidžia jums pamatyti produkciją virtualios mašinos lango toli ant bet kokio kito kompiuterio ir kontroliuoti virtualią mašiną nuo ten, tarytum tai veikia ant nuotolinės mašinos.<<Br>><<Br>> VRDP yra suderinamas papildinys su Microsoft Remote Desktop Protocol (RDP). Tipiškas grafinis atnaujinimas ir failas yra nusiunčiamas iš tolimos mašinos klientui, tuo metu, kai tuo metu klaviatūrą ir pelės įvykiai nusiunčiami atgal.<<Br>><<Br>> Jūs galite panaudoti bet kokį standartinį RDP žiūrovą, tokį kaip toks, kuris atvyksta su Microsoft Windows (tipiškai surastas po "Reikmenimis"-> "Komunikacija"-> “Tolimas Stalinis Ryšys”) ar, ant Linux sistemos, standartinis atviras šaltinis „rdesktop“ programa, kad jungtųsi prie virtualios mašinos toli.<<Br>><<Br>> Jūs turite panaudoti IP adresą savo šeimininko sistemos kaip serverio adresas. VRDP serveris naudoja standartą RDP TCP prievadas 3389 pagal nutylėjimą. Prievadas gali būti pakeistas į GUI VM, nustatymai, ar su VBoxManage modifyvm komanda -vrdpport pasirinkimui. Pažymėkite, kad tiktai viena mašina gali panaudoti duotą prievadą esamu laiku. Taip pat ant Windows šeimininkų finansinių įsipareigojimų nevykdymas RDP prievadas (3389) galėjo būti jau panaudotas Windows RDP serveriui, šiuo atveju jūs turite pasirinkti kitą prievada savo virtualiai mašinai (VM).<<Br>><<Br>> Su VirtualBox, grafine vartotojų aplinka, VRDP serveris yra išjungtas pagal nutylėjimą, bet gali lengvai būti įjungtas per - VM pagrindais arba su VirtualBox GUI ar su VBoxManage |
'''[[Freenet'''|Freenet]] – nemokama programa kuri naudojasi [[P2P]] sistema, skirta duomenų apsikeitimui internete. Pagrindinis šios sistemos tikslas – užtikrinti publikuotojo ir naudotojo anonimiškumą. „[[Freenet]]” tinkle informacija „plaukioja” iš vienos vietos į kitą, kur jinai yra aktualiausia tuo metu. Ši architektūra decentralizuota ir pagrįsta nestruktūrizuota netiesioginio susijungimo architektūra. Visa tai padaro programos vartotojus ypač sunkiai susekamus, sunku susekti kas siunčia informaciją ir kas ją gauna. „[[Freenet]]“ architektūra visiškai užtikrina anonimiškumą. Informacijos gavimas, kol ji nėra paplitusi po tinklą, yra lėtas, tačiau populiari informacija yra greitai pasiekiama. Tinkle nėra saugoma nenaudojama informacija. Kuo mazgas ilgiau gyvuoja tinkle, tuo daugiau jis žino apie tinklą ir gali sėkmingiau vykdyti informacijos saugojimą ir paėmimą. ''' |
| Eilutė 17: | Eilutė 13: |
| '''1999m. Janas Klarkas (''Ian Clarke'') parašė straipsnį pavadintą „A Distributed Decentralized Information Storage and Retrieval System“. Šis straipsnis ir yra „[[Freenet]]“ sistemos pagrindas, tačiau idėja susiformavo dar 1197 m. kai buvo publikuotas straipsnis „Distributed Address Lookup System“. Pagrindinė jo mintis – laisvas informacijos platinimas. Išspausdinus straipsnį kilo internetinės bendruomenės susidomėjimas ir buvo pradėta kurti sistema, o netrukus išleista ir pirmoji „[[Freenet]]“ versija. Tai įvyko 2000 metų kovo mėnesį. Nuo to momento nuolatos pasirodydavo naujos sistemos versijos. Taipogi galima paminėti tai, kuomet [[Freenet]] 0.5 versija buvo patobulinta ir išleista atskira 0.7 (išleista 2008m.) [[Freenet]] versija, dauguma varototojų perėjo prie 0.7 versijos. Tačiau 0.5 versija nebuvo „uždaryta“ ir buvo palikta aktyvi duomenų bazė. 2011 metais buvo išleistas 0.5 versijos patobulinimas, o tai rodo, kad 0.5 [[Freenet]] versija ir toliau turi gerą duomenų bazę ir nuolatos vystosi. [[Freenet]] programa buvo parsiųsta daugiau nei 2 milijonus kartų, nuo jos išleidimo. Programa naudojama dalintis informacija visame pasaulyje, įskaitant Kiniją ir kitas vidurio vakarų šalis.''' | |
| Eilutė 18: | Eilutė 15: |
| '''Norint išlaikyti „[[Freenet]]“ augimą, reikia, kad [[P2P]] tinklas pritrauktų vis naujų vartotojų. Tam yra būtina išaiškinti filosofiją, kuri slypi už šių technologijų vystymo. Pagrindinė „[[Freenet]]“ idėja užtikrina anonimiškumą informacijos autoriams ir teikėjams. Dėl sistemos architektūros yra neįmanoma susekti straipsnio kilmės arba priskirti straipsnį kuriam nors vienam kompiuteriui ar tuo labiau konkrečiam žmogui. Janas Klarkas aprašė šį fenomeną kaip „mašinų anarchiją“ ir tokiu būdu sulaukė didelio pripažinimo tarp žmonių, jaučiančių simpatiją anarchistinėms idėjoms. ''' | |
| Eilutė 19: | Eilutė 17: |
| . | |
| Eilutė 20: | Eilutė 19: |
| http://www.virtualbox.org/manual/ch07.html | '''http://en.wikipedia.org/wiki/Freenet ''' '''__[[http://en.wikipedia.org/wiki/Freenet|http://lt.wikipedia.org/wiki/Freenet]]__ ''' |
Žodis angliškai:
Santrumpa:
Žodis lietuviškai:
Nemokamas tinklas
Apibrėžimas:
Freenet – nemokama programa kuri naudojasi P2P sistema, skirta duomenų apsikeitimui internete. Pagrindinis šios sistemos tikslas – užtikrinti publikuotojo ir naudotojo anonimiškumą. „Freenet” tinkle informacija „plaukioja” iš vienos vietos į kitą, kur jinai yra aktualiausia tuo metu. Ši architektūra decentralizuota ir pagrįsta nestruktūrizuota netiesioginio susijungimo architektūra. Visa tai padaro programos vartotojus ypač sunkiai susekamus, sunku susekti kas siunčia informaciją ir kas ją gauna. „Freenet“ architektūra visiškai užtikrina anonimiškumą. Informacijos gavimas, kol ji nėra paplitusi po tinklą, yra lėtas, tačiau populiari informacija yra greitai pasiekiama. Tinkle nėra saugoma nenaudojama informacija. Kuo mazgas ilgiau gyvuoja tinkle, tuo daugiau jis žino apie tinklą ir gali sėkmingiau vykdyti informacijos saugojimą ir paėmimą.
1999m. Janas Klarkas (Ian Clarke) parašė straipsnį pavadintą „A Distributed Decentralized Information Storage and Retrieval System“. Šis straipsnis ir yra „Freenet“ sistemos pagrindas, tačiau idėja susiformavo dar 1197 m. kai buvo publikuotas straipsnis „Distributed Address Lookup System“. Pagrindinė jo mintis – laisvas informacijos platinimas. Išspausdinus straipsnį kilo internetinės bendruomenės susidomėjimas ir buvo pradėta kurti sistema, o netrukus išleista ir pirmoji „Freenet“ versija. Tai įvyko 2000 metų kovo mėnesį. Nuo to momento nuolatos pasirodydavo naujos sistemos versijos. Taipogi galima paminėti tai, kuomet Freenet 0.5 versija buvo patobulinta ir išleista atskira 0.7 (išleista 2008m.) Freenet versija, dauguma varototojų perėjo prie 0.7 versijos. Tačiau 0.5 versija nebuvo „uždaryta“ ir buvo palikta aktyvi duomenų bazė. 2011 metais buvo išleistas 0.5 versijos patobulinimas, o tai rodo, kad 0.5 Freenet versija ir toliau turi gerą duomenų bazę ir nuolatos vystosi. Freenet programa buvo parsiųsta daugiau nei 2 milijonus kartų, nuo jos išleidimo. Programa naudojama dalintis informacija visame pasaulyje, įskaitant Kiniją ir kitas vidurio vakarų šalis.
Norint išlaikyti „Freenet“ augimą, reikia, kad P2P tinklas pritrauktų vis naujų vartotojų. Tam yra būtina išaiškinti filosofiją, kuri slypi už šių technologijų vystymo. Pagrindinė „Freenet“ idėja užtikrina anonimiškumą informacijos autoriams ir teikėjams. Dėl sistemos architektūros yra neįmanoma susekti straipsnio kilmės arba priskirti straipsnį kuriam nors vienam kompiuteriui ar tuo labiau konkrečiam žmogui. Janas Klarkas aprašė šį fenomeną kaip „mašinų anarchiją“ ir tokiu būdu sulaukė didelio pripažinimo tarp žmonių, jaučiančių simpatiją anarchistinėms idėjoms.