Locked History Actions

Skirtumas „NaujasŽodisTemplate“

Pakeitimai tarp versijų 6 ir 43 (patvirtinamos 37 versijos)
Versija 6 nuo 2010-02-07 20:14:06
Dydis: 1307
Redaktorius: IgnasJanilionis
Komentaras:
Versija 43 nuo 2012-04-19 11:10:08
Dydis: 3168
Redaktorius: Gintas Bernadišius
Komentaras:
Pašalinimai yra pažymėti taip. Pridėjimai yra pažymėti taip.
Eilutė 1: Eilutė 1:
= Žodis angliškai =
Accountability
== Santrumpa ==
##Jeigu yra įrašykite Santrumpą
= Žodis angliškai: =
[[Freenet]]
Eilutė 6: Eilutė 4:
= Santrumpa: =
[[Freenet]]
Eilutė 7: Eilutė 7:
== Žodis Lietuviškai ==
Atsakingumas
= Žodis lietuviškai: =
Nemokamas tinklas
Eilutė 10: Eilutė 10:
----
== Apibrėžimas ==
Įsipareigojimas ar pasiruošimas prisiimti atsakomybę už padarytus veiksmus.
----
== Paaiškinimai ==
Atsakingumas, kai vartotojai nebando apeiti saugumo todėl, kad jų tapatybė gali būti žinoma ir jie bus laikomi teisiškai atsakingi už savo veiksmus. Atsakingumu pagrįstose sistemose, jokie prieigos kontrolės mechanizmai nedalyvauja. Vartotojai tiesiog žino, kad jų kiekvienas veiksmas yra registruojamas ir kadangi jų tapatybė yra žinomas, ir jų veiksmai yra stebimi, jie nedarys neleistinų veiksmų, kurie gali kelti grėsmę jų padėčiai ir jie už tai bus atsakingi. Problema su atsakingumu pagrįstomis sistemomis yra dvejopa — vartotojo tapatybė gali būti suklastotas, ir yra retų atvejų, kur vartotojai praranda suvaržymus. Be prieigos kontrolės, šie vartotojai gali sugriauti visą sistemą. Dėl šių priežasčių, atskaitomybė saugumo pagrindu yra paprastai naudojama plėsti prieigos kontrolės sistemas, o ne jas pakeisti.
----
== Naudota literatūra ==
= Apibrėžimas: =
'''[[Freenet'''|Freenet]] – nemokama programa kuri naudojasi [[P2P]] sistema, skirta duomenų apsikeitimui internete. Pagrindinis šios sistemos tikslas – užtikrinti publikuotojo ir naudotojo anonimiškumą. „[[Freenet]]” tinkle informacija „plaukioja” iš vienos vietos į kitą, kur jinai yra aktualiausia tuo metu. Ši architektūra decentralizuota ir pagrįsta nestruktūrizuota netiesioginio susijungimo architektūra. Visa tai padaro programos vartotojus ypač sunkiai susekamus, sunku susekti kas siunčia informaciją ir kas ją gauna. „[[Freenet]]“ architektūra visiškai užtikrina anonimiškumą. Informacijos gavimas, kol ji nėra paplitusi po tinklą, yra lėtas, tačiau populiari informacija yra greitai pasiekiama. Tinkle nėra saugoma nenaudojama informacija. Kuo mazgas ilgiau gyvuoja tinkle, tuo daugiau jis žino apie tinklą ir gali sėkmingiau vykdyti informacijos saugojimą ir paėmimą. '''
Eilutė 19: Eilutė 13:
1. http://en.wikipedia.org/wiki/Accountability
2. http://en.wikipedia.org/wiki/Accountability_software
'''1999m. Janas Klarkas (''Ian Clarke'') parašė straipsnį pavadintą „A Distributed Decentralized Information Storage and Retrieval System“. Šis straipsnis ir yra „[[Freenet]]“ sistemos pagrindas, tačiau idėja susiformavo dar 1197 m. kai buvo publikuotas straipsnis „Distributed Address Lookup System“. Pagrindinė jo mintis – laisvas informacijos platinimas. Išspausdinus straipsnį kilo internetinės bendruomenės susidomėjimas ir buvo pradėta kurti sistema, o netrukus išleista ir pirmoji „[[Freenet]]“ versija. Tai įvyko 2000 metų kovo mėnesį. Nuo to momento nuolatos pasirodydavo naujos sistemos versijos. Taipogi galima paminėti tai, kuomet [[Freenet]] 0.5 versija buvo patobulinta ir išleista atskira 0.7 (išleista 2008m.) [[Freenet]] versija, dauguma varototojų perėjo prie 0.7 versijos. Tačiau 0.5 versija nebuvo „uždaryta“ ir buvo palikta aktyvi duomenų bazė. 2011 metais buvo išleistas 0.5 versijos patobulinimas, o tai rodo, kad 0.5 [[Freenet]] versija ir toliau turi gerą duomenų bazę ir nuolatos vystosi. [[Freenet]] programa buvo parsiųsta daugiau nei 2 milijonus kartų, nuo jos išleidimo. Programa naudojama dalintis informacija visame pasaulyje, įskaitant Kiniją ir kitas vidurio vakarų šalis.'''
Eilutė 22: Eilutė 15:
'''Norint išlaikyti „[[Freenet]]“ augimą, reikia, kad [[P2P]] tinklas pritrauktų vis naujų vartotojų. Tam yra būtina išaiškinti filosofiją, kuri slypi už šių technologijų vystymo. Pagrindinė „[[Freenet]]“ idėja užtikrina anonimiškumą informacijos autoriams ir teikėjams. Dėl sistemos architektūros yra neįmanoma susekti straipsnio kilmės arba priskirti straipsnį kuriam nors vienam kompiuteriui ar tuo labiau konkrečiam žmogui. Janas Klarkas aprašė šį fenomeną kaip „mašinų anarchiją“ ir tokiu būdu sulaukė didelio pripažinimo tarp žmonių, jaučiančių simpatiją anarchistinėms idėjoms. '''
Eilutė 23: Eilutė 17:
 .
= Naudota literatūra: =
'''http://en.wikipedia.org/wiki/Freenet '''
Eilutė 24: Eilutė 21:
----
CategoryŽodis
'''__[[http://en.wikipedia.org/wiki/Freenet|http://lt.wikipedia.org/wiki/Freenet]]__ '''

Žodis angliškai:

Freenet

Santrumpa:

Freenet

Žodis lietuviškai:

Nemokamas tinklas

Apibrėžimas:

Freenet – nemokama programa kuri naudojasi P2P sistema, skirta duomenų apsikeitimui internete. Pagrindinis šios sistemos tikslas – užtikrinti publikuotojo ir naudotojo anonimiškumą. „Freenet” tinkle informacija „plaukioja” iš vienos vietos į kitą, kur jinai yra aktualiausia tuo metu. Ši architektūra decentralizuota ir pagrįsta nestruktūrizuota netiesioginio susijungimo architektūra. Visa tai padaro programos vartotojus ypač sunkiai susekamus, sunku susekti kas siunčia informaciją ir kas ją gauna. „Freenet“ architektūra visiškai užtikrina anonimiškumą. Informacijos gavimas, kol ji nėra paplitusi po tinklą, yra lėtas, tačiau populiari informacija yra greitai pasiekiama. Tinkle nėra saugoma nenaudojama informacija. Kuo mazgas ilgiau gyvuoja tinkle, tuo daugiau jis žino apie tinklą ir gali sėkmingiau vykdyti informacijos saugojimą ir paėmimą.

1999m. Janas Klarkas (Ian Clarke) parašė straipsnį pavadintą „A Distributed Decentralized Information Storage and Retrieval System“. Šis straipsnis ir yra „Freenet“ sistemos pagrindas, tačiau idėja susiformavo dar 1197 m. kai buvo publikuotas straipsnis „Distributed Address Lookup System“. Pagrindinė jo mintis – laisvas informacijos platinimas. Išspausdinus straipsnį kilo internetinės bendruomenės susidomėjimas ir buvo pradėta kurti sistema, o netrukus išleista ir pirmoji „Freenet“ versija. Tai įvyko 2000 metų kovo mėnesį. Nuo to momento nuolatos pasirodydavo naujos sistemos versijos. Taipogi galima paminėti tai, kuomet Freenet 0.5 versija buvo patobulinta ir išleista atskira 0.7 (išleista 2008m.) Freenet versija, dauguma varototojų perėjo prie 0.7 versijos. Tačiau 0.5 versija nebuvo „uždaryta“ ir buvo palikta aktyvi duomenų bazė. 2011 metais buvo išleistas 0.5 versijos patobulinimas, o tai rodo, kad 0.5 Freenet versija ir toliau turi gerą duomenų bazę ir nuolatos vystosi. Freenet programa buvo parsiųsta daugiau nei 2 milijonus kartų, nuo jos išleidimo. Programa naudojama dalintis informacija visame pasaulyje, įskaitant Kiniją ir kitas vidurio vakarų šalis.

Norint išlaikyti „Freenet“ augimą, reikia, kad P2P tinklas pritrauktų vis naujų vartotojų. Tam yra būtina išaiškinti filosofiją, kuri slypi už šių technologijų vystymo. Pagrindinė „Freenet“ idėja užtikrina anonimiškumą informacijos autoriams ir teikėjams. Dėl sistemos architektūros yra neįmanoma susekti straipsnio kilmės arba priskirti straipsnį kuriam nors vienam kompiuteriui ar tuo labiau konkrečiam žmogui. Janas Klarkas aprašė šį fenomeną kaip „mašinų anarchiją“ ir tokiu būdu sulaukė didelio pripažinimo tarp žmonių, jaučiančių simpatiją anarchistinėms idėjoms.

Naudota literatūra:

http://en.wikipedia.org/wiki/Freenet

http://lt.wikipedia.org/wiki/Freenet