Žodis angliškai
Network File System
Santrumpa
NFS
Žodis Lietuviškai
Tinklo failų sistema
Apibrėžimas
NFS – kliento/serverio taikomoji programa, kurioje serveris leidžia paskelbti visą savo failų sistemą ar jos dalį prieinama klientams (atsakingas už tai procesas vadinamas exporting arba sharing), o klientai gauna priėjimą prie nutolintos failų sistemos montavimo (mounting) dėka. Rezultate nutolinti failai ir katalogai atrodo lyg lokalios failų sistemos dalis. NFS tiesiogiai nesąveikauja su lokalaus kompiuterio OS branduoliu, o pasitiki RPC (Remote Procedure Call, nutolęs procedūros iškvietimas) servisui. Informacija, perduodama NFS, koduojama External Data Representation (XDR, išorinių duomenų pateikimas/pristatymas) metodo, aprašytu RFC 1014, pagrindu. Daugumoje atvejų servisas panaudoja UDP protokolą duomenų perdavimui tinkle ir “išklauso” 2049 portą.
Paaiškinimai
Organizacijose gali tekti naudoti failų sistemą Network File System (NFS). Jeigu NFS nustatyta neteisingai, tai tikimybė, jog kažkas gaus priejimą prie slaptų duomenų. Tam kad teisingai nustatytį NFS reikia keisti failą /etc/dfs/dfstab.
Failų pateikimas bendram naudojimui yra vienas iš tinklo sąveikos pagrindinių komponentų, todėl UNIX operacinės sistemos turi keletą mechanizmų gauti priėjimą prie kitų kompiuterių failų be jų transportavimo į lokalų kietą diską. Dažniausiai naudojamas yra Network File System (NFS, tinklo failų sistema). Ši failų sistema buvo sukurta Sun Microsystems 1980 m., o paskelbta Internet Engineering Task Force (IETF, Internet tinklo projektavimo probleminė grupė) RFC 1094 (2 versija) ir RFC 1813 (3 versija). Leisdama IETF publikuoti NFC kaip atvirą standartą, Sun Microsystems kompanija padarė galimu šio serviso realizavimą visiems norintiems. Taigi, dabar NFS palaikymas įtrauktas vos ne į visas populiarias operacines sistemas.
Praktiškai kiekviena UNIX versija turi NFS palaikymą, kas leidžia pateikti failus bendram naudojimui kompiuteriams su skirtingomis UNIX versijomis.
NFS serveris yra abejingas (stateless), t.y. jam visiškai nereikia turėti informacijos apie kliento būvį tam, kad jis galėtų teisingai funkcionuoti. Serveris negauna informacijos apie tai, kokių klientų kokie failai yra atidaryti. Esant serverio lūžimui, klientai tęsia užklausų siuntimą tol, kol negauna atsakymo. Nereikia pakartotinio sujungimo nustatymo sudėtingos procedūros. NFS taip pat padaryta maksimaliai idempotentine (idempotent). Tai reiškia, kad padidintas vieno uždavinio aktyvumas neveikia neigiamai visos sistemos našumo. NFS serveriai neadaptuoja eksportuojamos failų sistemos pagal kliento reikalavimus. Serveris pristato failų sistemos bendru pavidalu informaciją, o šios informacijos integravimo į nuosavą failų sistemą, kad taikomosios programos galėtų ja pasinaudoti, uždavinys pilnai pavestas programos kliento daliai.
Sąveika tarp NFS serverių ir klientų sudaroma RPC-procedūrų serijų pagrindu. Šios bazinės funkcijos leidžia klientui interaktyviai dirbti su serverio failų sistema visais galimais būdais. Duomenų apdorojimas kliento/serverio principu sudaro UNIX pagrindu tinklo organizavimo pagrindą, kaip ir daugumoje kitų skaičiavimo platformų. UNIX OS yra populiari serverių taikomųjų programų bazė, nes jos paprastumas ir lankstumas leidžia kompiuteriui paskirti daugiau resursų pirminės funkcijos vykdymui. Pvz., Windows NT serveris sunaudoja didesnį potencialo dalį grafiniam vartotojų interfeisui ir kitų posistemių darbui, mažai reikšmingų ar visai nereikalingų serverio taikomųjų programų funkcionavimui, kurių vykdymas kaip tik ir yra serverio svarbus uždavinys.
Naudota literatūra
1. http://www.intuit.ru/department/security/netsec/14/ 2. http://ru.wikipedia.org/wiki/Network_File_System