Žodis angliškai
Protocol
Santrumpa
Žodis Lietuviškai
Protokolas
Apibrėžimas
Protokolas - tai procedūrų ir taisyklių rinkinys, kuris reguliuoja ryšio tam tikrame tinkle nustatymo procedūrą.
Paaiškinimai
Galima skirti tris protokolų naudojimo variantus:
1. Naudojama daug protokolų, kurių kiekvienas turi savo konkrečią užduotį, savo privalumus ir savo apribojimus;
2. Protokolai galioja skirtingiems OSI modelio lygmenims, todėl jų funkcijos apibrėžiamos remiantis atitinkamo lygmens reikalavimais ir siekiama užtikrinti atitinkamų funkcijų palaikymą;
3. Keletas protokolų galioja kartu ir tam pačiam lygmeniui; šiuo atveju jie sudaro vadinamąjį protokolų rinkinį.
Protokolų galiojimo tvarka priklauso nuo to, kuriame kompiuteryje jie naudojami.
Kompiuteris siuntėjas atlieka šiuos veiksmus:
1. Skaido duomenis į nedidelius paketus, su kuriais jau sugeba dirbti protokolai;
2. Prideda prie siunčiamo duomenų paketo papildomą informaciją, pagal kurią kompiuteris gavėjas nustato, kad duomenys skirti būtent jam;
3. Ruošia duomenis perduoti tinklo plokštei ir toliau tinklo kabeliu.
Kompiuteris gavėjas atlieka šiuos veiksmus:
1. Priima duomenis iš kabelio;
2. Per tinklo plokštę perduoda duomenis į kompiuterį;
3. Atmeta iš informacijos paketo visą tarnybinę informaciją, kurią buvo prijungęs kompiuteris siuntėjas;
4. Kopijuoja duomenis į tarpinę atmintinę (buferį), kad galėtų sujungti su kitais, jau gautais duomenimis;
5. Perduoda taikomajai programai duomenų bloką tokiu pavidalu, kokiu ji gali naudoti.
Perduodama informacija kompiuterių tinklais gali keliauti be jokio išankstinio maršruto ir panaudojant išankstinį maršrutą. Protokolai, kurie gali palaikyti duomenų perdavimo maršrutą, vadinami maršrutizuojamaisiais (routable) protokolais. Jie dažniausiai naudojami, kai reikia sujungti keletą kompiuterių tinklų į vieną, t. y. globaliesiems kompiuterių tinklams.
Jei tinklas yra daugiapakopės architektūros, t. y. naudoja keletą protokolų, galiojančių vienu metu tinkle, tai jis su duomenimis turi vykdyti šias operacijas:
1. Paruošti duomenis;
2. Perduoti duomenis;
3. Priimti duomenis;
4. Atlikti kitus po priėmimo einančius veiksmus.
Visų protokolų darbas turi būti taip suderintas, kad jie vienas kitam netrukdytų ir nepaliktų nebaigtų veiksmų. Siekdamos standartizuoti šią sąveiką, tarptautinės organizacijos atlieka tyrimus, kuria standartus, tikrina jų pagrįstumą ir po to siūlo naudoti.
Interneto protokolai yra populiariausi atvirosios sistemos protokolai, kadangi jie gali būti labai sėkmingai taikomi tiek LAN, tiek WAN tinkluose. Interneto protokolai – ryšio protokolų rinkinys, iš kurio geriausiai žinomi Transmission Control Protocol (TCP) ir Internet Protocol (IP).
Transportiniai protokolai:
Svarbiausios TCP funkcijos:
• ryšio organizavimo užklausų laukimas;
• užklausų sekančiai stočiai siuntimas;
• duomenų priėmimas ir išsiuntimas (bei numeravimas ir kvitavimas);
• ryšio seanso užbaigimas.
Svarbiausios UDP funkcijos:
• nereikalaujančių patikimumo paslaugų teikimas:
• pašto aptarnavimo,
• viešojo transliavimo paslaugų,
• DNS ir tinklo valdymo paslaugų;
• klaidų taisymo nebuvimas;
• išankstinio ryšio seanso derinimo nebuvimas.
Kiti gerai žinomi protokolai:
WWW – tai HTTP (Hypertext Transfer Protocol). Jis yra taikomojo lygio protokolas, nustatantis, kaip formuojami ir perduodami pranešimai, taip pat kokius veiksmus turi atlikti WEB tarnybinės stotys bei naršyklės, reaguodamos į įvairias komandas
SNMP (Simple Network Management Protocol) – tai tinklo valdymo protokolas. Juo centralizuotai valdomi tinklo koncentratoriai. Protokolo pagalba galima gauti informacijos apie tinklo įrenginio būseną, įjungti/išjungti koncentratoriaus prievadą.
FTP (File Transfer Protocol) - pagrindinis būdas nutolusiems kompiuteriams keistis informacija (failais). Telnet – terminalo emuliavimo protokolas. Jis leidžia prisijungti prie tarnybinės stoties tinkle. Galima įvedinėti komandas, ir jos vykdomos tarnybinėje stotyje, nors atrodo, kad jos vykdomos tame pačiame vartotojo kompiuteryje.
SMTP (Simple Mail Transfer Protocol) naudojamas pasikeitimui elektroninio pašto pranešimais tarp tarnybinių stočių. Dauguma elektroninio pašto sistemų naudoja SMTP pranešimų siuntimui, o pranešimus galima priimti naudojantis POP arba IMAP protokolu.
TFTP (Trivial File Transfer Protocol) palaiko failų skaitymą ir rašymą. Jis nepalaiko vartotojo identifikavimo katalogų tarnybos. UDP (User Datagram Protocol) teikia paprastas, tačiau nepatikimas pranešimų paslaugas transakcijomis paremtoms tarnyboms.
ICMP (Internet Control Message Protocol) protokolo pranešimai informuoja apie maršrutizavimo problemas, praneša apie klaidas ir pan. Komanda PING, naudojama Internet ryšio patikrinimui, naudoja ICMP.
RIP (Routing Information Protocol) naudojamas maršrutizavimo informacijos perdavimui. Jis nusako, kaip maršrutizatoriai turi keistis maršrutizavimo lentelių informacija. Pagal jį maršrutizatoriai periodiškai pasikeičia pilnomis lentelėmis. Kadangi tai neefektyvu, šis protokolas beveik pakeistas naujesniu OSPF protokolu.
OSPF (Open Shortest Path First). Naudodamiesi juo, maršrutizatoriai siunčia maršrutizavimo informaciją, paskaičiuodami trumpiausią kelią iki kiekvieno tinklo mazgo. Kiekvienas maršrutizatorius siunčia tą maršrutizavimo lentelės dalį, kuri aprašo jo prievadus, bei siunčia visą maršrutizavimo struktūrą.
ARP (Address Resolution Protocol) naudojamas IP adresų konvertavimui į fizinius adresus (MAC adresus).
Naudota literatūra
1. TCP/IP protocol Suite. - http://www.protocols.com/pbook/tcpip.htm
2. N. Olifer, V. Olifer – Computer networks. Principles, technologies and protocols for network design. John Wiley & Sons, Ltd. 2006m. , 978 psl.
3. Kaklauskas – Kompiuterių tinklai. VŠĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2003m., 240 psl.