Locked History Actions

Protocol Independent Multicast - Sparse Mode

Žodis angliškai:

Protocol Independent Multicast - Sparse mode

Santrumpa:

PIM-SM

Žodis lietuviškai:

Nuo protokolų nepriklausomas grupinis transliavimas praretintam režimui

Apibrėžimas:

PIM-SM protokolas yra viena iš PIM (Protocol Independent Multicast) - nepriklausomos nuo protokolo grupinės transliacijos versija, kurios aprašytos RFC 2362:

  • PIM-DM (Protocol Independent Multicast - Dense Mode) - tankaus režimo versija.
  • PIM-SM (Protocol Independent Multicast - Sparse Mode) - praretinto režimo versija.

Paaiškinimas:

Šios versijos skiriasi viena nuo kitos padengiančio medžio naudojimo ir sudarymo būdu, tačiau jos abi yra nepriklausomos nuo konkrečių maršrutizacijos protokolų. jai DVMRP naudoja RIP (Routing Information Protocol) protokolą, o MOSPF yra OSPF plėtinys, tai PIM protokolas gali veikti kartu su įvairiais maršrutizacijos protokolais. PIM protokolas panaudoja esamas maršrutizacijos lenteles grupinės transliacijos paketų perdavimui ir tarnybiniams pranešimams ir jam nėra skirtumo, kurį kokio protokolo maršrutizatoriai jas sudaro.

PIM-DM protokolas panašus į DVMRP. Jie abu yra tankaus režimo protokolai, sudarantys medį su šaltiniu viršūnėje, naudojant tam perdavimo atgaline kryptimi patikrinimus ir platų transliavimą (angl. broadcast). Pagrindinis skirtumas tas, kad PIM-DM naudoja esamas maršrutizacijos lenteles, ir nesudaro jų pats kaip tai daro DVMRP. Pagrindinė PIM-SM ypatybė yra tai, kad jis pritaikytas darbui praretintame režime, paketai yra siunčiami tik pagal gavėjo užklausą. Duomenų pristatymui kiekvienai konkrečiai grupei gavėjų PIM-SM protokolas sudaro vieną dalomą medį, bendrą visiems grupės šaltiniams.

Dalomo medžio viršūnė negali būti šaltinyje, nes šaltinių gali būti keli. Viršūnei naudojamas specialiai tam skirtas maršrutizatorius, atliekantis susitikimo taško (angl. Rendezvous Point, RP) funkciją. Visi PIM-SM domeno ribose esantys maršrutizatoriai privalo turėti suderintą informaciją apie susitikimo taško vietą. Skirtingos grupės gali turėti tą patį arbą skirtingus RP taškus.

pim-sm schema

Labiausiai paplitęs ir tikriausiai paprasčiausias būdas lokaliųjų (vieno PIM-SM domeno ribose) susitikimo taškų konfigūravimo būdas yra jų statinis paskirimas tarp daugelio domenui priklausančių maršrutizatorių. Gaunama tam tikra konfigūracija, kas vėliau leidžia paprasčiau rasti klaidas negu taikant kitokius būdus.

Grupės susitikimo taško maršrutizatorius yra tarpininkas sujungiantys tos grupės gavėjus su šaltiniais. Grupinio srauto perdavimo nuo šaltinio gavėjams procesas sudarytas iš trijų etapų:

  1. Dalomo medžio, kuris aprašo grupinių paketų perdavimo tarp susitikimo taško ir grupės narių kelius ir turi viršūnę susitikimo taške, sudarymas. Tokį medį vadina susitikimo taško medžiu (Rendezvous Point Tree, RPT).

pim-sm 1-ojo žingsnio schema

  1. Trumpiausio kelio medžio (Shortest Path Tree, SPT), kuriuo bus pristatomi paketai tarp grupės šaltinio ir susitikimo taško, sudarymas.

pim-sm 2-ojo žingsnio schema

  1. SPT-medžių, kurie efektyvumo didinimo tikslu bus naudojami paketų pristatymui tiesiogiai tarp šaltinio ir kiekvienu iš grupės gavėjų, rinkinio sudarymas.

pim-sm 3-ojo žingsnio schema

Tinkle gali būti keli susitikimo taškai. Sprendimas, kiek tinkle bus susitikimo taškų ir kaip jie turi būti išdėstyti priklauso nuo tinklo planavimo ir PIM protokole nenurodomas.

Naudota literatūra:

Олифер В.Г., Олифер Н.А. Компьютерные сети. Принципы, технологии, протоколы (4-ое изд.). Питер. 2010. 945 psl. [621-640].