Routing Information Protocol

RIP

Maršrutizacijos informacijos protokolas

---

Apibrėžimas

Tai vienas iš labiausiai paplitusių maršrutizacijos protokolų, naudojamų nedideliuose kompiuterių tinkluose. Šis protokolas leidžia maršrutizatoriams dinamiškai atnaujinti maršrutizavimo informaciją (kryptį ir atstumą), gaunant ją iš kaimyninių, tiesiogiai prijungtų, maršrutizatorių.

---

Paaiškinimai

RIP (angl. Routing Information Protocol) – tai dinaminės maršrutizaciojos protokolas skirtas naudoti nedideliuose kompiuterių tinkluose. Šis protokolas priskiriamas atstumo-vektoriaus maršrutizavimo protokolų klasei. Dėl šios priežasties jis gerai tinka maršrutizacijai vienalyčiuose tinkluose palaikyti, t.y. tokiose tinkluose, kuriose pralaidumas tarp tinklo mazgų yra beveik vienodas. Tokiose tinkluose tikslinga perduoti duomenys trumpiausiu maršrutu, t.y. per mažiausią mazgų skaičių. Maršruto ilgis skaičiuojamas šuoliais (angl. Hop). Šuolis - tai mazgų, per kuri praeina paketas skaičius.

RIP protokolo pagrindas (Belmano-Fordo algoritmas) buvo sukurtas 1969 m. ARPANET tinklui. Šio protokolo prototipas - GIP (Gateway Information Protocol). RIP protokolo versija palaikanti IP protokolą buvo integruota į BSD Unix operacinę sistemą serviso routed pavidalu. Kai kurie gamintojai naudojo kitas protokolo realizacijas, todėl veliau protokolas buvo standartizuotas dokumente RFC1058. 1994 m. buvo sukurta RIP2 versija (RFC2453), kuri yra paprasto RIP protokolo plėtinys, kuris perduoda papildoma maršrutizacijai reikalinga informaciją ir padidina saugumo lygį. Darbui IIv6 tinkluose sukurta RIPng (RIP new generation) versija. Maksimalus RIP protokolo leidžiamas paketo šuolių skaičius – 15. Metrika 16 reiškia be galo didelę metriką. Kiekvienas maršrutizatorius kas 30 sekundžių transliuoja į tinklą savo pilną maršrutizacijos lentelę. Tai yra didelis trūkumas, kai protokolas naudojamas mažo pralaidumo tinkluose, kadangi siunčiant šią informaciją išnaudojama didelė pralaidumo dalis. Protokolas naudoja 520 UDP prievadą ir veikia taikomajame IP protokolo steko lygmenyje.

1 pav. parodytas RIPv1 protokolo siunčiamo paketo formatas. Paketa sudaro komandos, versijos ir RIP įrašų laukai. Command laukas nurodo paketo paskirti (užklausa ar atsakas), Version – RIP protokolo versijos numerį, kuris nustato sekančių laukų (RIP įrašų) formatą. Toliau seka iki 25 maršrutizavimo lentelės įrašų. Juos sudaro Address family, IP address ir hop count metric laukai. Address family laukas nurodo adresų šeimą, IP tinkluose į šį lauką įrašomas 2. IP Address lauke įrašomas paskirties mazgo IP adresas, kuriam galioja šis lentelės įrašas. Toliau seka du keturių baitų laukai užpildyti nuliais, po jų įrašomas laukas hop count metric, kuris nurodo atstumą iki paskirties mazgo. Jeigu šiame lauke įrašytas skaičius 16, tai maršrutizatorius mano, kad kelias iki paskirties mazgo neegzistuoja.

2 pav. parodytas RIPv2 paketo formatas. Šiame protokole atsirado opcionalus autentifikavimo laukas. Kai autentifikacija nenaudojama, po paketo antraštes seka iki 25 RIP įrašų. Kai autentifikacija naudojama, siunčiamų įrašų skaičius sumažėja iki 24. Šioje protokolo versijoje prisidėjo papildomi laukai: Authentication type, Authentication data, Route tag, Subnet mask, Next hop.' Authentication type laukas nurodo maršrutizatoriams, ką daryti su sekančių 16 baitų Authentic data lauke esančia informacija. Route tag laukas skirtas informacijai apie įrašo kilmę saugojimui. RIP protokolas šio įrašo tiesiogiai nenaudoja, bet jis yra reikalingas sąveikai su kitais maršrutizacijos protokolais. Subnet mask – tinklo susieto su RIP įrašų kaukė.

• 

• 1 pav. RIPv1 paketo formatas.

• 

• 2 pav. RIPv2 paketo formatas.

Taip pat RIPv2 protokolas palaiko ne tik paprastas plačiajuostes užklausas (broadcast), bet ir grupines transliacijos (multicast) užklausas. Tai leidžia sumažinti bendrą tinklo apkrovimą, nes paketai nesiunčiami mazgams, kuriems jie nėra reikalingi. Šiuolaikiniuose tinkluose RIP protokolo naudojimas nėra geriausias sprendimas, nes jo galimybės nusileidžia šiuolaikiškesniams protokolams, pvz. IGRP ir OSPF. 15 šuolių apribojimas neleidžia naudoti šį protokolą dideliuose tinkluose. Protokolo privalumas – lengvas konfigūravimas.

Yra trys RIP protokolų versijos: RIPv1, RIPv2 ir RIPng. Išsami informacija apie šiuos protokolus pateikiama dokumentuose, atitinkamai RFC 1058, RFC 2453 ir RFC 2080.

---

Naudota literatūra

1. http://en.wikipedia.org/wiki/Routing_Information_Protocol

2. В.Г. Олифер, Н.А. Олифер. Компютерные сети. 3-е издание.

---

• CategoryŽodis