|
⇤ ← Versija 1 nuo 2012-10-15 12:46:45
Dydis: 1103
Komentaras:
|
Dydis: 2663
Komentaras:
|
| Pašalinimai yra pažymėti taip. | Pridėjimai yra pažymėti taip. |
| Eilutė 10: | Eilutė 10: |
| ---- | |
| Eilutė 11: | Eilutė 12: |
| Tai žymėjimo kalba, kuri turi panašias į HTML žymėjimo taisykles, tik jos sintaksė yra griežtesnė. HTML yra mažiau suvaržyta (galima praleisti kai kuriuos žymenis, pavyzdžiui, neužbaigti paragrafo), o tuo tarpu XHTML dokumentas turi būti struktūriškai tvarkingas. ---- == Paaiškinimai == |
|
| Eilutė 12: | Eilutė 16: |
| Tai žymėjimo kalba, kuri turi panašias į HTML žymėjimo taisykles, tik jos sintaksė yra griežtesnė. HTML yra mažiau suvaržyta (galima praleisti kai kuriuos žymenis, pavyzdžiui, neužbaigti paragrafo), o tuo tarpu XHTML dokumentas turi būti struktūriškai tvarkingas. | Labiau sintaksiškai suvaržytos HTML versijos poreikis atsirado padidėjus naudojamų mobiliųjų įrenginių skaičiui. Kadangi šie įrenginiai yra maži, jie neturi daug resursų, kuriuos būtų galima panaudoti struktūriškai sudėtingam HTML kodui. Dauguma naujesnių žiniatinklio naršyklių gali dirbti su XHTML kodu, bet senesnės naršyklės XHTML kodą supranta kaip HTML. Taip pat beveik visos naršyklės, suderinamos su XHTML, gali naudoti HTML kodą. Yra nuomonių, kad šis faktas stabdo XHTML plėtrą. Nepaisant to, kad Microsoft yra pilnateisė W3C narė, šios kompanijos naršyklė Internet Explorer nėra suderinama su kai kuriomis XHTML rekomendacijomis. XHTML yra HTML įpėdinis. Kai kurie mano, kad XHTML yra nauja HTML versija. Tai netiesa, nes XHTML yra atskira žymėjimo kalbų šaka, o W3C žiniatiklio puslapiams siūlo naudoti HTML ir XHTML. Skirtumai tarp HTML ir pirmosios kartos XHTML (XHTML 1.x) yra nežymūs. Daugiausia pakeitimų buvo padaryta norint HTML kalbą pritaikyti XML. Svarbiausias pakeitimas yra reikalavimas, kad kiekvienas kalbos žymuo ( tag) turėtų pradžią ir pabaigą, nes to reikalauja XML. HTML kalboje pabaigos žymos dažnai yra praleidžiamos, pvz., < img src="mano_nuotrauka.jpg">. XHTML žymą privaloma užbaigti pradžios žymoje pridedant „kreivą brūkšnį“ (< img src="mano_nuotrauka.jpg" />) arba pridedant pabaigos žymą (< img src="mano_nuotrauka.jpg"></img>). Taip pat kiekvienas XHTML žymuo turi būti rašomas mažosiomis raidėmis, nes XML dokumente skiriamos didžiosios ir mažosios raidės. Šis reikalavimas kertasi su tam tikromis tradicijomis, kurios atsirado su HTML 2.0 – dauguma HTML kodo kūrėjų žymas rašydavo didžiosiomis raidėmis, kad galėtų lengviau vizualiai atskirti žymas nuo teksto. XHTML dokumente kiekvienas atributas turi būti išskirtas viengubomis (') arba dvigubomis (") kabutėmis. Tai nebuvo būtina SGML, o taip pat ir HTML, kur kai kuriais atvejais kabutės galėdavo būti praleidžiamos. |
| Eilutė 14: | Eilutė 24: |
| Labiau sintaksiškai suvaržytos HTML versijos poreikis atsirado padidėjus naudojamų mobiliųjų įrenginių skaičiui. Kadangi šie įrenginiai yra maži, jie neturi daug resursų, kuriuos būtų galima panaudoti struktūriškai sudėtingam HTML kodui. Skirtumai tarp HTML ir pirmosios kartos XHTML (XHTML 1.x) yra nežymūs. Daugiausia pakeitimų buvo padaryta norint HTML kalbą pritaikyti XML. Svarbiausias pakeitimas yra reikalavimas, kad kiekvienas kalbos žymuo ( tag) turėtų pradžią ir pabaigą, nes to reikalauja XML. HTML kalboje pabaigos žymos dažnai yra praleidžiamos |
= Naudota literatūra: = 1. The Audio over IP. Instant Expert Guide 2. Audio contribution over IP |
| Eilutė 21: | Eilutė 29: |
| . CategoryŽodis | CategoryŽodis |
Žodis angliškai:
eXtensible HyperText Markup Language
Santrumpa:
Žodis lietuviškai:
išplečiama hiperteksto žymėjimo kalba
Apibrėžimas:
Tai žymėjimo kalba, kuri turi panašias į HTML žymėjimo taisykles, tik jos sintaksė yra griežtesnė. HTML yra mažiau suvaržyta (galima praleisti kai kuriuos žymenis, pavyzdžiui, neužbaigti paragrafo), o tuo tarpu XHTML dokumentas turi būti struktūriškai tvarkingas.
Paaiškinimai
- Labiau sintaksiškai suvaržytos HTML versijos poreikis atsirado padidėjus naudojamų mobiliųjų įrenginių skaičiui. Kadangi šie įrenginiai yra maži, jie neturi daug resursų, kuriuos būtų galima panaudoti struktūriškai sudėtingam HTML kodui.
Dauguma naujesnių žiniatinklio naršyklių gali dirbti su XHTML kodu, bet senesnės naršyklės XHTML kodą supranta kaip HTML. Taip pat beveik visos naršyklės, suderinamos su XHTML, gali naudoti HTML kodą. Yra nuomonių, kad šis faktas stabdo XHTML plėtrą. Nepaisant to, kad Microsoft yra pilnateisė W3C narė, šios kompanijos naršyklė Internet Explorer nėra suderinama su kai kuriomis XHTML rekomendacijomis. XHTML yra HTML įpėdinis. Kai kurie mano, kad XHTML yra nauja HTML versija. Tai netiesa, nes XHTML yra atskira žymėjimo kalbų šaka, o W3C žiniatiklio puslapiams siūlo naudoti HTML ir XHTML. Skirtumai tarp HTML ir pirmosios kartos XHTML (XHTML 1.x) yra nežymūs. Daugiausia pakeitimų buvo padaryta norint HTML kalbą pritaikyti XML. Svarbiausias pakeitimas yra reikalavimas, kad kiekvienas kalbos žymuo ( tag) turėtų pradžią ir pabaigą, nes to reikalauja XML. HTML kalboje pabaigos žymos dažnai yra praleidžiamos, pvz., < img src="mano_nuotrauka.jpg">. XHTML žymą privaloma užbaigti pradžios žymoje pridedant „kreivą brūkšnį“ (< img src="mano_nuotrauka.jpg" />) arba pridedant pabaigos žymą (< img src="mano_nuotrauka.jpg"></img>). Taip pat kiekvienas XHTML žymuo turi būti rašomas mažosiomis raidėmis, nes XML dokumente skiriamos didžiosios ir mažosios raidės. Šis reikalavimas kertasi su tam tikromis tradicijomis, kurios atsirado su HTML 2.0 – dauguma HTML kodo kūrėjų žymas rašydavo didžiosiomis raidėmis, kad galėtų lengviau vizualiai atskirti žymas nuo teksto. XHTML dokumente kiekvienas atributas turi būti išskirtas viengubomis (') arba dvigubomis (") kabutėmis. Tai nebuvo būtina SGML, o taip pat ir HTML, kur kai kuriais atvejais kabutės galėdavo būti praleidžiamos.
Naudota literatūra:
- The Audio over IP. Instant Expert Guide
- Audio contribution over IP