|
Dydis: 1816
Komentaras:
|
Dydis: 3190
Komentaras:
|
| Pašalinimai yra pažymėti taip. | Pridėjimai yra pažymėti taip. |
| Eilutė 2: | Eilutė 2: |
| Virtualbox security | [[Freenet]] |
| Eilutė 5: | Eilutė 5: |
| VBox | [[Freenet]] |
| Eilutė 8: | Eilutė 8: |
| virtualbox security | Nemokamas tinklas |
| Eilutė 11: | Eilutė 11: |
| VirtualBox - speciali programa sukurianti personalinio kompiuterio atmintyje virtualų kompiuterį. Kiekvienas toks sukurtas virtualus kompiuteris gali turėti savitą rinkinį programų ir atskirą operacinę sistemą. Sukurtame virtualiajame kompiuteryje galima įsidiegti Windows, GNU/Linux, BSD, Solaris ir kitas operacines sistemas. Nuo panašių programų VirtualBox skiriasi savo dideliu našumu ir stabilumu , yra aiškiai išreikštos modulinės architektūros su gerai aprašytais komponentais , suteikia patogią sąsają prieigai prie virtualių mechanizmų , kurie leidžia kontroliuoti svečių teisėmis įdiegtas operacines sistemas , daugiaplatformiškumu. Programa kompaktiška , palaiko VMware atvaizdus , paprasta vartotojo sąsaja , ją palaiko Open Source (atviro kodo) bendrija.<<BR>><<BR>> Apsaugos modelis<<BR>><<BR>> Viena iš galimybių virtualių mašininių monitorių (VMM) kaip VirtualBox įdeda į kapsulę svečią, atlikdamas tai apsaugotoje aplinkoje, virtualioje mašinoje, veikdamas kaip vartotojų procesas ant pagrindinio kompiuterio operacinės sistemos. Svečias negali susisiekti tiesiogiai su aparatine įranga ar kitais kompiuteriais, bet tiktai per VMM. VMM aprūpina pamėgdžiotus fizinius išteklius ir prietaisus svečiui, prie kurių gauna prieigą svečias operacinėje sistemoje, kad įvykdytų reikalingas užduotis. VM nustatymai kontroliuoja išteklius, pateiktus svečiui, pavyzdžiui svečio atmintis ar svečio procesorių skaičius ir įgalintos to svečio ypatybės (pavyzdžiui distancinis valdymas, tam tikri ekrano nustatymai ir kiti). |
'''[[Freenet'''|Freenet]] – nemokama programa kuri naudojasi [[P2P]] sistema, skirta duomenų apsikeitimui internete. Pagrindinis šios sistemos tikslas – užtikrinti publikuotojo ir naudotojo anonimiškumą. „[[Freenet]]” tinkle informacija „plaukioja” iš vienos vietos į kitą, kur jinai yra aktualiausia tuo metu. Ši architektūra decentralizuota ir pagrįsta nestruktūrizuota netiesioginio susijungimo architektūra. Visa tai padaro programos vartotojus ypač sunkiai susekamus, sunku susekti kas siunčia informaciją ir kas ją gauna. „[[Freenet]]“ architektūra visiškai užtikrina anonimiškumą. Informacijos gavimas, kol ji nėra paplitusi po tinklą, yra lėtas, tačiau populiari informacija yra greitai pasiekiama. Tinkle nėra saugoma nenaudojama informacija. Kuo mazgas ilgiau gyvuoja tinkle, tuo daugiau jis žino apie tinklą ir gali sėkmingiau vykdyti informacijos saugojimą ir paėmimą. ''' |
| Eilutė 15: | Eilutė 13: |
| '''1999m. Janas Klarkas (''Ian Clarke'') parašė straipsnį pavadintą „A Distributed Decentralized Information Storage and Retrieval System“. Šis straipsnis ir yra „[[Freenet]]“ sistemos pagrindas, tačiau idėja susiformavo dar 1197 m. kai buvo publikuotas straipsnis „Distributed Address Lookup System“. Pagrindinė jo mintis – laisvas informacijos platinimas. Išspausdinus straipsnį kilo internetinės bendruomenės susidomėjimas ir buvo pradėta kurti sistema, o netrukus išleista ir pirmoji „[[Freenet]]“ versija. Tai įvyko 2000 metų kovo mėnesį. Nuo to momento nuolatos pasirodydavo naujos sistemos versijos. Taipogi galima paminėti tai, kuomet [[Freenet]] 0.5 versija buvo patobulinta ir išleista atskira 0.7 (išleista 2008m.) [[Freenet]] versija, dauguma varototojų perėjo prie 0.7 versijos. Tačiau 0.5 versija nebuvo „uždaryta“ ir buvo palikta aktyvi duomenų bazė. 2011 metais buvo išleistas 0.5 versijos patobulinimas, o tai rodo, kad 0.5 [[Freenet]] versija ir toliau turi gerą duomenų bazę ir nuolatos vystosi. [[Freenet]] programa buvo parsiųsta daugiau nei 2 milijonus kartų, nuo jos išleidimo. Programa naudojama dalintis informacija visame pasaulyje, įskaitant Kiniją ir kitas vidurio vakarų šalis.''' | |
| Eilutė 16: | Eilutė 15: |
| '''Norint išlaikyti „[[Freenet]]“ augimą, reikia, kad [[P2P]] tinklas pritrauktų vis naujų vartotojų. Tam yra būtina išaiškinti filosofiją, kuri slypi už šių technologijų vystymo. Pagrindinė „[[Freenet]]“ idėja užtikrina anonimiškumą informacijos autoriams ir teikėjams. Dėl sistemos architektūros yra neįmanoma susekti straipsnio kilmės arba priskirti straipsnį kuriam nors vienam kompiuteriui ar tuo labiau konkrečiam žmogui. Janas Klarkas aprašė šį fenomeną kaip „mašinų anarchiją“ ir tokiu būdu sulaukė didelio pripažinimo tarp žmonių, jaučiančių simpatiją anarchistinėms idėjoms. ''' . |
|
| Eilutė 17: | Eilutė 19: |
| http://www.virtualbox.org/manual/ch13.html | '''http://en.wikipedia.org/wiki/Freenet ''' '''__[[http://en.wikipedia.org/wiki/Freenet|http://lt.wikipedia.org/wiki/Freenet]]__ ''' ---- CategoryŽodis |
Žodis angliškai:
Santrumpa:
Žodis lietuviškai:
Nemokamas tinklas
Apibrėžimas:
Freenet – nemokama programa kuri naudojasi P2P sistema, skirta duomenų apsikeitimui internete. Pagrindinis šios sistemos tikslas – užtikrinti publikuotojo ir naudotojo anonimiškumą. „Freenet” tinkle informacija „plaukioja” iš vienos vietos į kitą, kur jinai yra aktualiausia tuo metu. Ši architektūra decentralizuota ir pagrįsta nestruktūrizuota netiesioginio susijungimo architektūra. Visa tai padaro programos vartotojus ypač sunkiai susekamus, sunku susekti kas siunčia informaciją ir kas ją gauna. „Freenet“ architektūra visiškai užtikrina anonimiškumą. Informacijos gavimas, kol ji nėra paplitusi po tinklą, yra lėtas, tačiau populiari informacija yra greitai pasiekiama. Tinkle nėra saugoma nenaudojama informacija. Kuo mazgas ilgiau gyvuoja tinkle, tuo daugiau jis žino apie tinklą ir gali sėkmingiau vykdyti informacijos saugojimą ir paėmimą.
1999m. Janas Klarkas (Ian Clarke) parašė straipsnį pavadintą „A Distributed Decentralized Information Storage and Retrieval System“. Šis straipsnis ir yra „Freenet“ sistemos pagrindas, tačiau idėja susiformavo dar 1197 m. kai buvo publikuotas straipsnis „Distributed Address Lookup System“. Pagrindinė jo mintis – laisvas informacijos platinimas. Išspausdinus straipsnį kilo internetinės bendruomenės susidomėjimas ir buvo pradėta kurti sistema, o netrukus išleista ir pirmoji „Freenet“ versija. Tai įvyko 2000 metų kovo mėnesį. Nuo to momento nuolatos pasirodydavo naujos sistemos versijos. Taipogi galima paminėti tai, kuomet Freenet 0.5 versija buvo patobulinta ir išleista atskira 0.7 (išleista 2008m.) Freenet versija, dauguma varototojų perėjo prie 0.7 versijos. Tačiau 0.5 versija nebuvo „uždaryta“ ir buvo palikta aktyvi duomenų bazė. 2011 metais buvo išleistas 0.5 versijos patobulinimas, o tai rodo, kad 0.5 Freenet versija ir toliau turi gerą duomenų bazę ir nuolatos vystosi. Freenet programa buvo parsiųsta daugiau nei 2 milijonus kartų, nuo jos išleidimo. Programa naudojama dalintis informacija visame pasaulyje, įskaitant Kiniją ir kitas vidurio vakarų šalis.
Norint išlaikyti „Freenet“ augimą, reikia, kad P2P tinklas pritrauktų vis naujų vartotojų. Tam yra būtina išaiškinti filosofiją, kuri slypi už šių technologijų vystymo. Pagrindinė „Freenet“ idėja užtikrina anonimiškumą informacijos autoriams ir teikėjams. Dėl sistemos architektūros yra neįmanoma susekti straipsnio kilmės arba priskirti straipsnį kuriam nors vienam kompiuteriui ar tuo labiau konkrečiam žmogui. Janas Klarkas aprašė šį fenomeną kaip „mašinų anarchiją“ ir tokiu būdu sulaukė didelio pripažinimo tarp žmonių, jaučiančių simpatiją anarchistinėms idėjoms.
Naudota literatūra:
http://en.wikipedia.org/wiki/Freenet
http://lt.wikipedia.org/wiki/Freenet